Saldukaitytė, Jolanta

USA and Lithuanian scholars have collaborated to present a unified text addressing the issues of communication from the vantage point of phenomenology. The authors have contended phenomenology and its various developments, offered an in depth analysis of interrelated processes of awareness inclusive of languages, images, gesture, theoretical systems, expressions and institutions. The science of communication text presents the essential functions of experiences that are relevant to any scientific research in communicative theory, methodology and practice.

Straipsnyje svarstoma Emmanuelio Levino kritika Vakarų metafizikos atžvilgiu, kuri, turint omenyje Martiną Heideggerį, gali būti įvardyta užmarštimi. Tačiau šiuo atveju tai ne būties, o kitaip nei būties (autrement q’etre) užmarštis. Aptariant kitybės sampratą ir pabrėžiant skirtumo aspektą, parodoma, kad kitybė Levino filosofijoje sutinkama ne konceptualiai, ne savirefleksijos būdu ar ontologiškai, o per išraišką, per Kito veidą. Drauge tai yra ir komunikacijos su Kitu užmezgimas. Analizuojant susitikimo su Kitu ir komunikacijos su juo pobūdį, svarstoma, kaip Levinui pavyksta išvengti ontologinio ir pažintinio santykio bei grįžti prie tradicijos užmirštos etinės metafizikos dimensijos.

Straipsnyje aptariama Algio Mickūno kritika Emmanuelio Levino etinės filosofijos atžvilgiu, klausiant, ar radikalia išorybe paremtas mąstymas gali būti laikomas filosofija. Viena vertus, Mickūnas Levino fenomenologijoje įžvelgia spekuliatyvumo momentą, nuo filosofijos vedantį link teologijos. Antra, jis tvirtina, kad etinis santykis, esminis Levino mąstyme, galiausiai yra dar vienas ontologinis galios diskursas. Ši Mickūno kritika seka iš jo filosofijos sampratos, kuri atpalaiduojama tiek nuo transcendencijos mąstymo, tiek nuo Vakarų metafizikos apskritai. Laikomasi nuomonės, kad Levino filosofijoje transcendencija nėra tapati spekuliatyviosios teologijos Dievo sampratai. Teigiama, kad Levino filosofijoje ji nurodo į intersubjektyvų santykį, reikalaujantį fenomenologinės prieigos. Autorė gina požiūrį, kad Levino etinė metafizika nėra grindžiama galios santykiu, nėra ji ir Vakarų filosofijos atmetimas. Pripažįstant intersubjektyvumo svarbą, Levino filosofijoje veikiau atskleidžiamas gilesnis, etinis, metafizikos prasmės matmuo, taip drauge pagilinant pačią Vakarų filosofiją.

Straipsnyje apžvelgiamas Lietuvos akademinio žurnalo Filosofija. Sociologija dvidešimtmetis: pateikiamos pagrindinės žurnale publikuojamų straipsnių temos, išryškinant tyrimų tendencijas bei šio žurnalo specifiškumą kitų akademinių leidinių kontekste, supažindinama su žurnalo pagrindiniais autoriais ir jų citavimo dažnumu kituose pagrindiniuose Lietuvos akademiniuose žurnaluose.