Burda, Ryšardas
Kompiuterinės įrangos panaudojimas ekonominiams nusikaltimams (kai kurie kriminalistinės charakteristikos ir tyrimo metodikos ypatumai)Item type:Publication, [Use of compiuter engineering in crimes against economy (some features criminal of the characteristic and technique of investigation)]research article[1999][S5][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės akademija, 1999, t. 12(4)., p. 69-75Šiame straipsnyje nagrinėjami su kompiuterinės įrangos panaudojimu darant įvairius nusikaltimus susiję klausimai, kriminalistinis šių veikų bei asmenų apibūdinimas, tardomųjų veiksmų atlikimo ypatumai. Galime teigti, kad kol Baudžiamajame kodekse veikos, kuriose panaudojama kompiuterinė įranga, tiesiogiai neįvardytos kaip nusikaltimai, kompiuterinių nusikaltimų Lietuvoje nėra. Tačiau tai nereiškia, kad panašios veikos nepavojingos visuomenei, valstybei ar asmeniui, ir tai jau ne prielaida, o gyvenimo realijos. Kriminalistiniu požiūriu asmenis, kurie kompiuterine įranga padaro pavojingus veiksmus, santykinai galime skirstyti į trys grupes: įsilaužėlius pokštininkus (crackers), nusikaltėlius (criminals) ir vandalus (vandals). Atskiruose šaltiniuose jie apibūdinami skirtingai, tačiau juos visus vienija veikų padarymo priemonė – kompiuterinė įranga bei galimi jos panaudojimo būdai. Kompiuterinės įrangos panaudojimo būdai yra įvairūs, jie nuolat tobulėja ir priklauso nuo naudojamos kompiuterinės ir programinės įrangos lygio. Dažniausiai atliekami tardomieji veiksmai, kai apžiūrima ir paimama kompiuterinė įranga, yra įvykio vietos apžiūra, krata ir poėmis. Ypač apgalvoti turi būti kaltininko sulaikymo operacijos veiksmai. Atliekant visus paminėtus tardomuosius veiksmus, būtina laikytis kai kurių taisyklių: viena iš jų – kviesti kompiuterinės įrangos specialistą. Kitos taisyklės susijusios su kompiuterinės įrangos apžiūra, jos paėmimu ir informacijos išsaugojimu.
11 25 Patikrinimo procesiniai ir kriminalistiniai aspektaiItem type:Publication, [Criminalistics and trial aspects of checking]research article[1999][S5][S001][12]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : LTU Leidybos centras, 1999, t. 12(4)., p. 76-87Nuolatinio baudžiamojo proceso teisės aktų keitimo padariniai yra ir teigiami, ir neigiami. Vienas iš neigiamų pakeistų baudžiamojo proceso normų padarinių yra tai, kad pakitimai nesuderinti ne tik su įvairių įstatymų normomis, bet ir su pačio baudžiamojo proceso normomis. Tai taip pat sukelia kriminalistinio pobūdžio sunkumų. Viena iš tokių teisės normų yra 1994 m. į Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2061 str. įtrauktas “patikrinimas”. Ši norma konkuruoja su Policijos įstatymo 37 str. ir kai kuriais baudžiamojo proceso kodekso straipsniais. Šiame straipsnyje mes stengsimės atlikti ne tik “patikrinimo” gnoseologinius tyrimus, bet ir pateikti šio procesinio veiksmo atlikimo kriminalistinę taktiką. Patikrinimą dažniausiai atlieka ekonominės ir mokesčių policijų pareigūnai, mokesčių inspekcijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojai, todėl jiems yra aktualios šio procesinio veiksmo atlikimo rekomendacijos.
23 21 Nusikaltimų ekonomikai tyrimo taktikos bendrieji ypatumaiItem type:Publication, Šiame darbe išdėstyti tik bendriausi kriminalistinės taktikos ypatumai, sėkmingam nusikaltimų ekonomikai tyrimui būtinos rekomendacijos. Tai lyg pamatai, kuriais remiantis turi būti tiriami nusikaltimai ekonomikai...
14 Privedimo prie bankroto kriminalistinio tyrimo modelisItem type:Publication, [Model of criminalistic investigation of deliberately mode bankruptcy]research article[1998][S5][S001][13]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės akademija, 1998, t. 9(1)., p. 75-87Straipsnyje pateiktos “bankroto”, “tyčinio bankroto” ir “privedimo prie bankroto” sąvokos. Analizuojami Įmonių bankroto įstatyme pateikiamo tyčinio bankroto ir Baudžiamajame kodekse pateikiamo privedimo prie bankroto skirtumai ir panašumai. Galima padaryti išvadą, kad tyčinio bankroto apibūdinimas Įmonių bankroto įstatyme ir privedimo prie bankroto apibūdinimas Baudžiamojo kodekso 315 straipsnio 2 d. skiriasi veikos patikslinimu. Bene svarbiausia teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą teisme, ir tyrėjo, tiriančio baudžiamąją bylą, užduotis yra nustatyti įmonės nemokumo būklę ir priežastis. Nustatinėjant nemokumą, įvertinami įmonės ekonominės veiklos rodikliai ir įmonės vadovo ar kitų asmenų veiksmų pagrįstumas. Pateikiami nusikaltimo kriminalistinės charakteristikos elementai: apibūdinamas nusikaltimą padaryti galintis asmuo, nusikaltimo situacija ir nusikaltimo padarymo būdas. Galima teigti, kad dauguma įvairių įmonių vadovų neturi ekonominio ar vadybos išsilavinimo, o tai gerokai didina šių įmonių bankroto riziką. Tam tikroje įmonės ekonominėje situacijoje kaltininkas veiksmus pasirenka atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Nusikaltimo padarymo situacija glaudžiai susijusi su įmonės padėtimi, norminiu tam tikros ekonominės situacijos reguliavimu, nusikalstamos veikos pobūdžiu ir nusikaltimo padarymo būdu. Siūlomi pirminiai tardomieji veiksmai. Tarp jų –revizija, finansų-kredito ekspertizė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, krata, dokumentų poėmis, liudytojų ir įtariamųjų apklausos. Pažymimi parengtinio tardymo veiksmų taktiniai ypatumai.
20 11