Augutavičius, Rimvydas

Pastebėta, kad vienišų motinų įgalinimo ir sąmoningumo ugdymo tematika, socialinio darbo lauke, yra aktuali. Tyrimo tikslas buvo atskleisti vienišų motinų įgalinimą, sąmoningumo perspektyvoje. Pasiekti darbo tikslą buvo iškelti trys uždaviniai: apibrėžti sąmoningumo ugdymo konceptą socialiniame darbe; atlikti įgalinimo strategijų analizę; atskleisti kaip biografinio pasakojimo metodas yra naudojamas kaip įgalinanti strategija vienišų motinų atveju. Tiriamojoje darbo dalyje, tyrimo tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas – biografinio pasakojimo metodas, duomenų apdorojimui pasirinktas tematinės analizės metodas. Tematinė analizė grindžiama realistine paradigma ir kontekstualistiniu požiūriu tinka naujoms, nepakankamai ištirtoms ir socialiai jautrioms temoms analizuoti. Kokybinis tyrimas grindžiamas indukcine tyrimo perspektyva. Tyrimas atliktas su 4 vienišomis motinoms, užduodant vieną pagrindinį klausimą. Tyrimas atliktas 2023 metų balandžio mėnesį. Tyrimas atskleidė, kad sąmoningumo ugdymas yra efektyvi priemonė, kuris padeda koreguoti asmenų netinkamą elgesį ir reakcijas krizinių situacijų metu. Siekiant sėkmingai ugdyti sąmoningumą, socialiniai darbuotojai dirbant su socialinių paslaugų gavėjais turi apimti tokias pagrindines pažinimo funkcijas: dėmesio kontrolės, atminties ir vykdymo. Socialinio darbo praktikoje ugdant paslaugų gavėjų sąmoningumą socialiniai darbuotojai turi gebėti tinkamai įvykdyti šiuos etapus: temos parinkimas ir pokalbio planavimas, duomenų rinkimas ir interpretavimas bei išvadų teikimas. Empatija ir pagarba, du pagrindiniai veiksniai, kurie padeda efektyviai socialiniams darbuotojams ugdyti paslaugų gavėjų sąmoningumą. Taip pat išryškėjo trys pagrindiniai įgalinimo lygmenys: individualus, grupinis, bendruomeninis įgalinimas. Tyrimu nustatyta, kad kaip biografinis pasakojimas, įgalina vienišas motinas. Biografiniai pasakojimai, gautų rezultatų duomenimis, yra efektyvi priemonė, kuri įgalina vienišas motinas, ugdyti sąmoningumą. Biografinis pasakojimas padėjo atskleisti, koks įgalinimo lygmuo, vienišos motinoms yra efektyviausia sąmoningumo ugdymo priemonė. Vienišų motinų pasakojimuose atsiskleidė grupinio įgalinimo lygmuo, kuris yra savipagalbos ir drąsinimo priemonė moterims.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas socialinis darbas su jaunuoliais iš rizikos veiksnius patiriančių šeimų, jų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą. Aptariami socialinių tyrimų rezultatai ir remiantis ekspertų interviu daromos išvados apie susidariusių problemų socialinės rizikos veiksnius patiriančiose šeimose sprendimą ir pagalbos suteikimą jaunuoliams, augantiems tokiose šeimose, įtraukiant juos į sprendimų priėmimą. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad siekiant išspręsti problemas reikia konsultuoti, tarpininkauti, bendradarbiauti, tačiau į sprendimo priėmimą būtina įtraukti ir pačius jaunuolius, rimtai žvelgiant į jauno žmogaus problemas ir išgirstant jo pageidavimus. Ieškoma kuo efektyvesnių jų problemų sprendimo būdų.

Magistrinio darbo tema yra aktuali, kadangi globaliame pasaulyje migracijos procesas darosi vis intensyvesnis – maišosi tautos, kultūros, rasės, kas visuomenėje formuoja naujas žmonių grupes – naujuosius visuomenės segmentus. Kadangi per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo imigrantų skaičius iš Vakarų/Centrinės Afrikos valstybių (Ganos, Kamerūno, Nigerijos) į Lietuvą, natūraliai susiformavo naujas visuomenės segmentas. Šis segmentas atsineša savo kultūrinę, etninę bei socialinę patirtį, savo gimtąją kalbą, kuri skiriasi nuo lietuvių turimų patirčių, tradicijų, požiūrio. Tuomet natūraliai atsiranda socialinės sąveikos bei integracijos iššūkių, kylančių susiduriant su priimančia visuomene, kuriuos reikia spręsti ir valdyti. Norint išvengti socialinės atskirties, diskriminacijos, rasistinių išpuolių, nesantaikos tarp skirtingų kultūrų, būtina apie tai kalbėti dabar, bei ieškoti būdų, kaip integracijos procesą valdyti, palengvinti, gerinti jo kokybę.

Disertaciniame darbe yra nagrinėjamas suaugusiųjų socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo procesas. Siekiant pateikti moksliškai grįstą aiškinimą, kokiu būdu yra įgyvendinamas šis procesas, pasitelkiama klasikinės grindžiamosios teorijos tyrimo strategija. Tyrimo eigoje palaipsniui išryškėja įtraukiančios santykio socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo proceso grindžiamosios teorijos elementai: privestinis dalyvavimas, kaip pagrindinis proceso įgyvendinimo iššūkis, kurį siekiama spręsti neformaliojo ugdymo kontekste; nukreipiantis sąmoningumas ir atmetimo ciklas kaip dvi skirtingos įtraukiančio santykio išraiškos bei priemonė, kurios pagalba sprendžiama privestinio dalyvavimo problema; rigidiškumas ir pokytis kaip galutinis neformaliojo ugdymo proceso rezultatas. Darbe taip pat yra atskleidžiamas nagrinėjamo proceso ašinis kryptingumas ir jo raiška ugdymo proceso parametrų sąveikoje. Iškilusi substantyvi grindžiamoji teorija toliau plėtojama kitų suaugusiųjų ugdymo teorijų atžvilgiu, siekiant užtikrinti aukštą mokslinės abstrakcijos ir formalumo lygį. Įtraukiančio santykio suaugusiųjų socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo teorija atskleidžia efektyvaus ugdymo proceso organizavimo prielaidas, pateikia mokslines ir praktines įžvalgas bei rekomendacijas ugdymo mokslo kontekste.