Staugaitytė, Viktorija
Atskiroji nuomonė konstitucinėje justicijojeItem type:Publication, [Dissenting opinion in the constitutional justice: collegiality of the court vs. personal independence of the judge]research article[2008][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 9(111)., p. 125-131Teisėjo, nesutinkančio su teisėjų daugumos nuomone dėl bylos sprendimo, teisė paskelbti atskirąją, nuomonę yra teisėjo vidinio nepriklausomumo vykdant teisingumą išraiška. Lietuvos teisinėje sistemoje tokią teisę turi visų grandžių bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjai. Konstitucinio Teismo teisėjams, kitaip nei daugelyje Europos valstybių, atskirosios nuomonės teisė nėra suteikta - kaip ir Austrijoje, Italijoje bei Prancūzijoje įstatymų leidėjas pasirinko bendros Konstitucinio Teismo pozicijos koncepciją. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti siūlymai Lietuvos teisės sistemoje vis dėlto įdiegti ir Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės institutą, tačiau jie nesukėlė iš esmės jokios konstitucinės teisės mokslo atstovų reakcijos, nors klausimas vertas išsamesnės diskusijos, kad būtų pasverti įvairūs galimi šio instituto veikimo mūsų Šalies teisinėje erdvėje aspektai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės atskirosios nuomonės instituto funkcijos, pristatomi tipiškiausi jo šalininkų ir priešininkų argumentai, nagrinėjama šio instituto įtaka kolegialiam konstitucinės justicijos institucijų darbui, teisėjų pasitarimų konstruktyvumui ir sprendimų priėmimui, vertinama atskirųjų nuomonių reikšmė sprendimų įtaigai ir konstitucinės justicijos autoritetui.
23 9 Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pašalinimo iš teisės sistemos atidėjimas Lietuvos ir užsienio valstybių konstitucinių teismų praktikojeItem type:Publication, [Postponement of the removal of non-constitutional legal acts from the legal system in the practice of Constitutional Courts of Lithuania and foreign countries]research article[2006][S4][S001][12]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 2(80)., p. 100-111Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ar kito teisės akto pašalinimas iš teisės sistemos Konstitucinio Teismo nutarimu gali lemti teisinio reguliavimo spragų susidarymą, taip pat sukelti kitų nepageidautinų padarinių. Siekiant išvengti problemų, susijusių su teisės sistemos pokyčiais, pašalinus iš jos nekonstitucines teisės normas, užsienio valstybių konstitucinių teismų praktikoje yra taikomi įvairūs būdai, iš jų bene labiausiai paplitęs – nekonstitucinių teisės aktų galios netekimo (pašalinimo iš teisės sistemos) atidėjimas. Šiame straipsnyje apžvelgiami esminiai užsienio valstybių konstitucinių teismų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos taikant atidėjimo institutą ypatumai, aptariami pagrindiniai argumentai, kuriais įvairių šalių konstituciniai teismai grindžia savo sprendimus atidėti nekonstitucinių nuostatų pašalinimą iš teisės sistemos, taip pat kai kurie tokio pobūdžio sprendimų teisinių padarinių teoriniai ir praktiniai aspektai.
27 9 - journal article[2006][S6][S001][2]Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] X, Khmerai- Krelle. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 5420016001., p. 529-530
13 26 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia laiko požiūriuItem type:Publication, [Legal power of the constitutional court rulings in regard to time]research article[2005][S5][S001][17]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, Nr. 77(69)., p. 65-81Straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriais pripažįstama, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai (ar įstatymui), veikia laiko požiūriu. Įvairiose Europos valstybėse šis klausimas sprendžiamas nevienodai. Konstitucinių teismų sprendimų, kuriais konstatuojamas teisės aktų nekonstitucingumas (neteisėtumas), teisinė galia ir padariniai laiko požiūriu, taip pat poreikis šiuos padarinius atitinkamai koreguoti labai priklauso nuo to, kuria iš dviejų doktrininių teorijų (negaliojimo ar nuginčijamumo), skirtingai aiškinančių nekonstitucingumo sampratą, pagrįstas tam tikros valstybės konstitucinės justicijos modelis. Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai konstitucinės justicijos institucijų sprendimų padarinių reguliavimo modeliai ir, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Lietuvos teismų praktika, nagrinėjama, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nu-kreipta išimtinai į ateitį (ex nunc), ar kai kuriose situacijose jie veikia retroaktyviai (ex tunc), paliesdami iki jų įsigaliojimo kilusius teisinius santykius.
28 15 Šiuolaikinė konstitucija : studijos apie užsienio šalių konstitucinį reguliavimą : kolektyvinė monografijaItem type:Publication, [The modern constitution: comparative studies on constitutional regulations in foreign countries]book[2005][K1a][S001][368]; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2005The title of the book – “The modern constitution: comparative studies on constitutional regulations in foreign countries” presupposes that it will be dedicated for the analysis of constitutions of various foreign countries […].
99 66