Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21969
Rodoma1 - 10 iš 13
  • book[2010][K5][S001][1107]; ;
    Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2010

    Leidinyje susistemintai pateikiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuo pat jo veiklos pradžios formuota oficialioji konstitucinė doktrina. Konstitucija, grindžiama visuotinėmis, neginčijamomis vertybėmis, yra valstybės ir visos jos teisinės sistemos pagrindas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos principus ir normas, kuria oficialiąją konstitucine doktriną, kuri kartu su formaliu Konstitucijos tekstu vadinama gyvąja Konstitucija. Leidinys bus naudingas ne tik konstitucionalistams, bet ir įvairių teisės šakų tyrėjams, teisininkams praktikams, valstybės tarnautojams, dėstytojams, studentams, taip pat kitiems skaitytojams, kurie nori geriau pažinti mūsų šalies Konstituciją, suprasti konstitucinės minties raidos tendencijas, kuriems rupi mūsų teisinė sistema, jos veikimas ir tobulinimas.

      21
  • book[2009][K5][S001][800]; ;
    Lubauskas, Vaidas
    ;
    Molienė, Reda
    ;
    Matijošius, Arnoldas
    ;
    ; ; ; ;
    Urbonaitė, Jolita
    Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2009
      6
  • Item type:Publikacija,
    Konstitucinio teismo aktai
    book[2008][K5][S001][287]; ;
    Lubauskas, Vaidas
    ;
    Matijošius, Arnoldas
    ;
    ; ; ;
    Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2008
      11
  • Item type:Publikacija,
    Atskiroji nuomonė konstitucinėje justicijoje
    [Dissenting opinion in the constitutional justice: collegiality of the court vs. personal independence of the judge]
    research article[2008][S4][S001][7]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 9(111)., p. 125-131

    Teisėjo, nesutinkančio su teisėjų daugumos nuomone dėl bylos sprendimo, teisė paskelbti atskirąją, nuomonę yra teisėjo vidinio nepriklausomumo vykdant teisingumą išraiška. Lietuvos teisinėje sistemoje tokią teisę turi visų grandžių bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjai. Konstitucinio Teismo teisėjams, kitaip nei daugelyje Europos valstybių, atskirosios nuomonės teisė nėra suteikta - kaip ir Austrijoje, Italijoje bei Prancūzijoje įstatymų leidėjas pasirinko bendros Konstitucinio Teismo pozicijos koncepciją. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti siūlymai Lietuvos teisės sistemoje vis dėlto įdiegti ir Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės institutą, tačiau jie nesukėlė iš esmės jokios konstitucinės teisės mokslo atstovų reakcijos, nors klausimas vertas išsamesnės diskusijos, kad būtų pasverti įvairūs galimi šio instituto veikimo mūsų Šalies teisinėje erdvėje aspektai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės atskirosios nuomonės instituto funkcijos, pristatomi tipiškiausi jo šalininkų ir priešininkų argumentai, nagrinėjama šio instituto įtaka kolegialiam konstitucinės justicijos institucijų darbui, teisėjų pasitarimų konstruktyvumui ir sprendimų priėmimui, vertinama atskirųjų nuomonių reikšmė sprendimų įtaigai ir konstitucinės justicijos autoritetui.

      23  9
  • Item type:Publikacija,
    Konstitucinio teismo nutarimų tipai ir jų poveikio teisės sistemai bei teisės taikymo praktikai ypatumai
    [The Types of Constitutional Court rulings and the peculiarities of their impact on the legal system and practice of application of law]
    research article[2007][S5][S001][33]
    Konstitucinė jurisprudencija : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007, Nr.4 (8) (spalis-gruodis)., p. 254-286

    Under the Law on the Constitutional Court, the Constitutional Court, after it has considered a case, may adopt one of two rulings: either to recognize that the legal act is not in conflict with the Constitution or laws, or to recognize that the legal act is in conflict with the Constitution or laws. These are the most simple, classical ways of formulating the resolving part of the ruling. However, in practice the formulae "is in conflict" and "is not in conflict" are not sufficient, since of-ten the complexity ofthe considered matter does not permit that the decision be simply reduced to "yes or no", therefore, the formulations of the resolving part of the ruling are supplemented with certain partkularising elements; most often, the formula "to the extent that <...>" is employed in the practice of the Constitutional Court. In this article the most important features of different types of Constitutional Court rulings as well as some most conspicuous peculiarities of their impact on the legal system and practice of application of law are reviewed. The main attention is paid to namely those types of the rulings, which are distinguished by certain specific expression form of the assessment of the compliance with the Constitution (laws). [...].

      4
  • journal article[2006][S6][S001][2];
    Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] X, Khmerai- Krelle. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 5420016001., p. 527-528
      24
  • journal article[2006][S6][S001][2]
    Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] X, Khmerai- Krelle. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 5420016001., p. 530-531
      5
  • Item type:Publikacija,
    Konstitucinis skundas : Lenkijos Respublikos patirtis
    [Constitutional complaint: the experience of the Republic of Poland]
    research article[2006][S5][S001][11]
    Justitia. Vilnius : Justitia, 2006, Nr. 1 (59)., p. 32-42

    Pastaruoju metu Lietuvoje vis aktyviau svarstoma idėja suteikti asmenims teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nesunku pastebėti, kad ši diskusija iš esmės krypsta link konstitucinio skundo instituto, o actio popularis variantas plačiau nesvarstomas. Tačiau ir konstitucinio skundo modelių esama įvairių, todėl, ieškant optimalaus, labiausiai mūsų teisinei sistemai tinkamo sprendimo, reikėtų atsižvelgti, be kita ko, ir į užsienio valstybių, kuriose yra numatytas šis teisinis institutas, patirtį. Šiame straipsnyje apžvelgiami esminiai Lenkijos Respublikos Konstitucijos kūrėjų pasirinkto konstitucinio skundo modelio bruožai, įstatyminiai konstituciniam skundui keliami reikalavimai ir Lenkijos Respublikos Konstituciniam Tribunolui nagrinėjant konstitucinius skundus iškilę probleminiai klausimai. Galimybė įvesti į Lenkijos teisinę sistemą konstitucinio skundo institutą Lenkijoje buvo diskutuojama nuo pat 1982 metų, kai buvo padaryta Konstitucinio Tribunolo įsteigimą numačiusi konstitucinė pataisa. Tačiau Konstitucinio Tribunolo įstatyme, priimtame po trejų metų aštrių ginčų dėl šios institucijos statuso, konstitucinio skundo institutas nebuvo įtvirtintas. Kaip pažymi L. Garlickis, tai lėmė politinių jėgų siekis apriboti Konstitucinio Tribunolo vaidmenį. Konstitucinio skundo idėja Lenkijoje buvo įgyvendinta tik 1997 metais, priėmus naująją Lenkijos Respublikos Konstituciją. Lenkijos teisės literatūroje pažymima, kad šįkart priimant sprendimą dėl konstitucinio skundo įvedimo, kitaip nei praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje, daugiau reikšmės turėjo ne Konstituciją rengiant egzistavusios politinės aplinkybės, o teisinis kontekstas, ypač ginčai dėl konstitucinės justicijos ir bendrosios kompetencijos teismų santykio, nulėmę Konstitucijoje įtvirtinto konstitucinio skundo teisinę formą.

      10
  • Item type:Publikacija,
    Teisės normų atgijimo įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui problema
    [The problem of revival of legal norms after coming into force of the Constitutional Court ruling]
    research article[2006][S5][S001][24]
    Konstitucinė jurisprudencija : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos Respublikos konstitucinis Teisma, 2006, Nr.2 (balandis-birželis)., p. 287-310

    In the Article, it is analyzed, whether in the constitutional legal system of Lithuania, there are preconditions for the revival of the legal norms that were annulled or changed by a legal act which was in conflict with the Constitution, as a legal consequence of the Constitutional Court ruling. Taking account of the practice of the constitutional courts of the foreign countries (particularly those, whose constitutions and laws do not provide for such legal consequences of decisions of the constitutional justice institution directly), the author draws a conclusion that the revival of the norms is possible in certain situations.

      9
  • Item type:Publikacija,
    Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pašalinimo iš teisės sistemos atidėjimas Lietuvos ir užsienio valstybių konstitucinių teismų praktikoje
    [Postponement of the removal of non-constitutional legal acts from the legal system in the practice of Constitutional Courts of Lithuania and foreign countries]
    research article[2006][S4][S001][12]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 2(80)., p. 100-111

    Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ar kito teisės akto pašalinimas iš teisės sistemos Konstitucinio Teismo nutarimu gali lemti teisinio reguliavimo spragų susidarymą, taip pat sukelti kitų nepageidautinų padarinių. Siekiant išvengti problemų, susijusių su teisės sistemos pokyčiais, pašalinus iš jos nekonstitucines teisės normas, užsienio valstybių konstitucinių teismų praktikoje yra taikomi įvairūs būdai, iš jų bene labiausiai paplitęs – nekonstitucinių teisės aktų galios netekimo (pašalinimo iš teisės sistemos) atidėjimas. Šiame straipsnyje apžvelgiami esminiai užsienio valstybių konstitucinių teismų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos taikant atidėjimo institutą ypatumai, aptariami pagrindiniai argumentai, kuriais įvairių šalių konstituciniai teismai grindžia savo sprendimus atidėti nekonstitucinių nuostatų pašalinimą iš teisės sistemos, taip pat kai kurie tokio pobūdžio sprendimų teisinių padarinių teoriniai ir praktiniai aspektai.

      27  9