Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22330
Rodoma1 - 4 iš 4
  • other periodical[2021][S10][S001][5]
    Marius Bajoras
    ;
    ; ; ; ;
    Edita Znutienė
    ;
    ;
    Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
    Teismai.lt., 2021, p. 6-10.

    Pretendentų į teisėjus atrankos komisija – reikšminga grandis teisėjų korpuso formavimo procese. Septyni komisijos nariai padeda Lietuvos Respublikos Prezidentui atrinkti tinkamiausius kandidatus teismų teisėjų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų pareigoms užimti. Daugiau nei pusę metų dirbančios naujos sudėties Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariai sutiko pasidalyti mintimis apie šio darbo organizavimą, tinkamiausių kandidatų į teisėjus paiešką ir probleminius atrankų aspektus. Į klausimus atsakė Komisijos nariai: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, Vilniaus universi- teto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentė, žiniasklaidos ir komunikacijos ekspertė Jolanta Mažylė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė, teisininkė Lina Mikalo- nienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso insti- tuto profesorė, l. e. šio instituto direktorės pareigas, teisininkė Jolanta Za- jančkauskienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė, personalo ekspertė Edita Znutienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teis- mo teisėja, šio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė.

      17
  • Item type:Publikacija,
    Naujausios paslaugų teikimo laisvės tendencijos Europos Sąjungoje
    [Die neueste Entwiklungstendenzen der Dienstleistungsfreiheit in der EU]
    research article[2005][S5][S001][10]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, t. 72(64)., p. 20-29

    Moksle ir praktikoje diskutuojamas su paslaugų teikimo laisve susijęs ir iš Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) jurisprudencijos kylantis klausimas – ar EB sutarties 49 straipsnis apima tik vienodo elgesio su užsieniečiais, kaip ir su vietiniais piliečiais, laidavimą ir ar jis, be to, gali būti suprantamas ir kaip paslaugų teikimo laisvės nediskriminuojančio pobūdžio apribojimų draudimas. Remiantis ilgą laiką vyravusia doktrina užsieniečiai iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių turėjo tik vieną teisę – reikalauti, kad su jais būtų elgiamasi ne blogiau nei su vietiniais piliečiais (vadinamasis diskriminavimo draudimas). Tačiau dėl ETT jurisprudencijos įtakos šiandien galime teigti, kad EB sutarties 49 straipsnis draudžia kiekvieną priimančios valstybės [1] vykdomą laisvo paslaugų teikimo laisvės apribojimą (vok. Beschränkungsverbot, angl. restriction prohibition). Taigi ar paslaugų teikimo laisvė reiškia tik diskriminavimo draudimą, ar ir apribojimų draudimą? Ar paslaugų teikimo laisvei taikomas priimančiosios valstybės (priimančioji valstybė – tai valstybė, kurioje teikiamos paslaugos), ar kilmės valstybės jurisdikcijos principas? ETT jurisprudencijoje pasiektas priimtinas kompromisas tarp kilmės valstybės ir priimančiosios valstybės principo. Pripažinti užsienio teisės standartus lygiaverčiais yra įpareigota priimančioji valstybė. Tai svarbus posūkis nuo vienodo elgesio su užsieniečiais, kaip su vietiniais piliečiais, principo prie apribojimų draudimo principo. Tik išimtiniais atvejais priimančioji valstybė gali reikalauti, kad būtų laikomasi jos nacionalinių nuostatų būtent tada, kai galima remtis bendrųjų interesų būtinaisiais pagrindais.

      27  9
  • Item type:Publikacija,
    Institucinė reforma pagal sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto nuostatas
    [Die Institutionelle Reform nach dem Verfassungsentwurf des Konvents]
    research article[2004][S5][S001][18]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2004, t. 58(50)., p. 15-32

    Europos Konventas svarstė daug svarbių klausimų, susijusių su būsimu besiplečiančios Europos Sąjungos funkcionavimu. Vienas iš kertinių aspektų - tai instituciniai pokyčiai šiuo atžvilgiu. Vienas iš svarbiausių klausimų, kaip Europos Sąjunga, turėdama 25 ar daugiau narių, galės toliau veiksmingai funkcionuoti? Straipsnyje nagrinėjamos Konstitucinės sutarties projekto nuostatos, susijusios su Europos Sąjungos institucine reforma, šios nuostatos lyginamos su Nicos ir kitų sutarčių Europos Sąjungos institucinę sistemą keičiančiomis nuostatomis.

      14  13
  • book[2002][K1a][S001][335]
    Vadapalas, Vilenas
    ;
    Anciuvienė, Marija
    ;
    Jarukaitis, Irmantas
    ;
    Stepanienė, Daiva
    ;
    ;
    Kalėda, Saulius Lukas
    ;
    ;
    Jočienė, Danutė
    ;
    ;
    Petrauskas, Zenonas
    ;
    ;
    Civilka, Mindaugas
    ;
    Norkus, Irmantas
    ;
    Morkytė, Elvina
    Vilnius: Justitia, 2002
      25