Mačiulaitis, Vilius
Budėjimo teisinis reglamentavimas ES: lyginamoji analizėItem type:ETD, [Legal Regulation of Employee’s Standby in the European Union: Comparative Analysis]master thesis[2019][S001]Vidmantaitė, AgataŠiame magistro baigiamajame darbe sistemiškai lyginamuoju aspektu analizuojamas budėjimo teisinis reglamentavimas ES. Visų pirma, yra atskleidžiama budėjimo samprata, o konkrečiau budėjimo laiko sąvoka ir jo esminiai bruožai. Taip pat, tiriamas svarbiausias teisės aktas reglamentuojantis budėjimo laiką – Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Lyginamąja analize parodyta, kad budėjimo teisinis reglamentavimas žymiai pasikeitė būtent darbuotojų labui. Antra, didelis dėmesys yra skiriamas budėjimo teisinio reglamentavimo ypatumams išryškinti, nagrinėjant tam tikrų ES valstybių narių nacionalinės teisės specifiškumą.
14 16 Budėjimo teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje: lyginamoji analizėItem type:ETD, [Legal Regulation of Employee’s Standby in the European Union: Comparative Analysis]master thesis[2019][S001]Vidmantaitė, AgataŠiame magistro baigiamajame darbe sistemiškai lyginamuoju aspektu analizuojamas budėjimo teisinis reglamentavimas ES. Visų pirma, yra atskleidžiama budėjimo samprata, o konkrečiau budėjimo laiko sąvoka ir jo esminiai bruožai. Taip pat, tiriamas svarbiausias teisės aktas reglamentuojantis budėjimo laiką – Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Lyginamąja analize parodyta, kad budėjimo teisinis reglamentavimas žymiai pasikeitė būtent darbuotojų labui. Antra, didelis dėmesys yra skiriamas budėjimo teisinio reglamentavimo ypatumams išryškinti, nagrinėjant tam tikrų ES valstybių narių nacionalinės teisės specifiškumą.
8 53 Darbuotojų mokymo ir instruktavimo reglamentavimo problemos LietuvojeItem type:ETD, [The Issues of Employee Safety Training and Instruction Regulation in Lithuania]master thesis[2017][S001]Telyčėnaitė-Kacvinskė, Karolina MarijaBaigiamąjame magistro darbe analizuojama darbuotojų mokymo ir instruktavimo poinstitučių reglamentavimo sistema bei pateikiamas jų vertinimas Lietuvos darbo teisėje. Iki šiol Lietuvoje nebuvo analizuota darbuotojų mokymo ir instruktavimo samprata ir praktiniai šių poinstitučių taikymo aspektai, todėl magistro baigiamajame darbe išsamiai pateikiami užsienio šalių praktika, kuri, Lietuvoje modernizuojant darbo santykius, gali tapti naujų darbo teisės normų šaltiniu. Darbe yra aptariamos dažniausiai praktikoje kylančios problemos, teisminė doktrina bei pateikiami siūlymai teisinio reglamentavimo tobulinimu Pirmasis baigiamojo darbo skyrius skirtas teisinių normų analizei, pateikiamas jų vertinimas tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. Ypatingas dėmesys skiriamas priimtų naujų darbo įstatymų analizei ir vertinimui. Antrasis baigiamojo darbo skyrius skirtas teismų praktikos apžvalgai, teisės mokslininkų formuojamai doktrinai, užsienio šalių praktikai ir nelaimingų atsitikimų darbe statistikai apžvelgti darbuotojų mokymo ir instruktavimo pažeidimų kontekte.
37 27 Darbo ginčų komisijų veiklos praktiniai aspektaiItem type:ETD, [The practical aspects of the Labour Dispute Commission]master thesis[2017][S001]Duchnevič, RobertNors darbo ginčų komisija Lietuvoje žinoma jau seniai, jos veikla patyrė įvairius raidos etapus, tačiau dabar galiojanti darbo ginčų ikiteisminė praktika Lietuvoje dar labai nauja, pradėta formuoti tik po 2013 m. sausio 1 d. įvykdytos darbo teisės reformos. Nors dabartinė darbo ginčų komisijos veikla palengvino teismų darbą, individualių darbo ginčų nagrinėjimas tapo ekonomiškesnis bei prieinamesnis, pusketvirtų metų praktikos laikotarpis atskleidė ir tam tikrus probleminius darbo ginčų komisijų veiklos aspektus. Todėl šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išnagrinėti darbo ginčų komisijų praktinės veiklos ypatumus, atskleisti probleminius jos veiklos aspektus. Tyrimo metu išryškėjo antros galimybės kreiptis į komisiją su tuo pačiu reikalavimu (atsisakius reikalavimų) galimybės nebuvimo, teritorinės komisijų kompetencijos problemos. Taip pat nustatyti tam tikri probleminiai atvejai, kuomet darbo ginčų komisija yra nekompetentinga nagrinėti ginčą, išanalizuotos komisijų pirmininkų skirtingos kompetencijos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kt. problemos. Tyrimas atskleidė, kad esamą teisinį reglamentavimą reikia tobulinti. Tačiau naujai įsigaliosiantis Darbo kodeksas neišspręs visų praktinėje veikloje kylančių problemų, todėl tikėtina, kad darbo ginčų komisijos veikla ir toliau bus tobulinama.
22 53 Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir priežasčių nustatymo aktualijos, pasikeitus teisiniam reglamentavimuiItem type:ETD, [Latest issues regarding the investigation of workplace accidents and determination of their causes following regulatory changes]master thesis[2016][S001]Rakauskas, RamūnasNelaimingų atsitikimų darbe tyrimas kaip socialinis reiškinys yra visuotinai svarbus. Tik ištyrus įvykius darbe ir juos pripažinus nelaimingais atsitikimais darbe, nukentėjusiems asmenims ar jų šeimoms atsiranda teisė į socialines išmokas, o vertinant tinkamai nustatytas nelaimingų atsitikimų darbe priežastis yra numatomos prevencijos priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai darbe užtikrinti. Šio mokslinio darbo metu aptarti tiek teoriniai, tiek praktiniai įvykių darbe tyrimo bei nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių nustatymo aspektai, išanalizuoti esminiai pasikeitimai nelaimingų atsitikimų darbe teisiniame reguliavime po 2014 metų bei pateiktos apibendrintos išvados bei pasiūlymai problemoms spręsti.
19 21 Darbuotojų atstovų teisinio statuso problemosItem type:ETD, [The problems of legal status of employee representatives]master thesis[2015][S001]Savlevičiūtė, DianaMagistro baigiamajame darbe analizuojamas darbuotojų atstovų teisinis statusas Lietuvoje, tarptautinio ir Europinio reguliavimo aspektai, reglamentavimo trūkumai, su kuriais susiduria darbuotojus atstovaujančios institucijos bei pateikiami pasiūlymai esančių problemų sprendimui. Atlikta analizė parodė, jog pastaraisiais metais darbuotojų atstovavimas Lietuvoje ir kai kuriose Europos šalyse nebuvo pakankamas, o darbuotojų atstovų reikšmė socialinio dialogo plėtojimui neabejotina, todėl įvairiomis iniciatyvomis bei pozityviais kitų šalių pavyzdžiais valstybės skatinamos užtikrinti reikiamą teisinį statusą aktyvesniam šių institucijų kūrimuisi. Tikėtina, jog ateityje darbuotojus atstovaujančios institucijos kursis aktyviau.
9 10 Darbo santykių nutraukimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės lankstumo ir saugumo aspektuItem type:ETD, [Termination of labour relations on employer’s initiative without any fault on the part of an employee in the aspect of flexicurity]doctoral thesis[2013][S001]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013-03-01Šioje disertacijoje nagrinėjamos teisinio reguliavimo problemos, susijusios su darbo santykių nutraukimu darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Darbo santykių lankstumas neretai suprantamas kaip galimybė paprasčiau atleisti darbuotojus iš darbo, tačiau tokia prielaida nėra visiškai teisinga. Darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva teisinis reguliavimas parodo kiek yra lankstūs darbo santykiai, tačiau tuo pat metu būtina įvertinti ir kitą – darbo santykių saugumo aspektą. Tikroji teisinio reglamentavimo vertė tiesiogiai susijusi su darbo santykių lankstumo ir saugumo dermės užtikrinimu, kuriam pasiekti reikšmingi ir kolektyviniai susitarimai kaip interesų suderinimo instrumentas. Be to, siekiant darbo santykių lankstumo ir saugumo dermės, būtinas aktyvus valstybės vaidmuo, be kurio neigiamos darbo santykių nutraukimo pasekmės tik padalijamos tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbo santykių lankstumas taip pat priklauso nuo darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva procedūrų. Nuo procedūrų sudėtingumo priklauso kiek lanksčios yra darbo santykių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos. Tačiau, tuo pat metu darbo santykių nutraukimo procedūros sudaro sąlygas darbuotojui efektyviai ir ekonomiškai ginti savo pažeistą teisę. Kita vertus, kartais procedūriniai pažeidimai gali tapti formalia priežastimi pripažinti darbo santykių nutraukimą neteisėtu net ir esant svarbioms priežastims, o tai neatitinka darbo santykių šalių tarpusavio interesų pusiausvyros ir gali pasikėsinti į pačią darbo santykių lankstumo ir saugumo dermės esmę.
61 52