Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21908
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:Publication,
    Teisė ir COVID-19 pandemija: [mokslo studija]
    [Law and COVID-19 Pandemic]

    Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]

      30
  • research article[2014][S4][S001][23]
    European scientific journal. Kočani : European Scientific Institute, 2014, vol. 10, no 34., p. 23-45

    The aim of this paper is to analyse the US Supreme Court’s decision in the Bowman v. Monsanto case, examine the arguments of the parties and assess their validity under European legislation and compare it with the US legal regulation. This paper also discusses particularities of patent and plant variety rights systems’ regulations, their historical origins and evolution, as well as interrelation between these two systems of biological material protection in the field of agriculture.With regard to the analysis of the US and European legislation it is concluded that despite some differences in the regulation of the patent protection in the field of biological matter, even if the Bowman v. Monsanto case had been examined in Europe, the final decision of the European court would not differ from the judgment of the US Supreme Court

      14
  • research article[2013][S4][S001][11];
    International journal of development and sustainability (IJDS). [S.l.] : International Society for Development and Sustainability (ISDS), 2013, Vol. 2, no. 3., p. 1787-1797

    At all times activity of the lawyers has been considered as an honourable profession. Accordingly, legislation, jurisprudence and legal doctrine of various countries have an inclination to impose higher standards, more strict requirements and restrictions with regard to attorneys’ activities. Nevertheless, lately the approach to the lawyers’ profession has a tendency to get more liberal, that allows attorneys to consider options to limit their professional liability towards their clients. The purpose of this study, therefore, is to analyse possible techniques to limit attorneys‘(as one of the professionals‘) liability in comparative perspective and to assess effectiveness of abovementioned methods of liability limitation. The research provided in this article has shown that there are two techniques that can be used in order to limit attorneys’ liability: contractual terms limiting party’s liability toward other party to the contract and appropriate forms of attorney’s legal practice, for example, by use of a limited company, limited partnership or limited liability partnership. The authors also make a conclusion that the single advantage of professional law partnership in Lithuania is the fact that the claims of the creditors are directed to a lawyer in case of insufficiency of property of professional law partnership.

      8
  • research article[2013][S4][S001][8];
    International journal of development and sustainability (IJDS). [S.l.] : International Society for Development and Sustainability (ISDS), 2013, Vol. 2, no. 3., p. 1798-1805

    The crisis and post-crisis situation of the global economy in the recent years had a significant influence on more cautious decisions of company creditors making them to consider their investment possibilities with a more stringent approach. As it is known, in the context of various business transactions, creditors who have received a painful lesson of the economic crisis, nowadays request serious and robust safeguards for their rights. There is also another, a weaker, group of non-voluntary creditors, however, who are not linked by any contractual relations with debtor companies (e.g. third persons who have suffered from bad-faith actions of companies). Therefore, in addition to contracts, which are not effective for non-voluntary creditors, other ex ante safeguards for lender rights are necessary to protect the interests of not only voluntary but also of non-voluntary creditors, in particular when debtor companies have insolvency problems. For the purposes of securing creditors' interests effectively, the doctrine of subordination of shareholder rights has been acquiring a special importance in some of the EU member states recently. The purpose of this study is to analyse the doctrine of subordination of shareholder loans as an alternative safeguard of creditors' rights and to provide an assessment of its effectiveness for the protection of creditors' rights. The research has shown that subordination of shareholder loans is considered an effective safeguard of the rights of voluntary and non-voluntary creditors and is the right alternative for other measures of protection (e.g., contractual) of creditors' rights. At the end of the research, the authors provide specific recommendations to the Lithuanian legislator on the improvement of legislation in this area.

      6
  • Item type:Publication,
    Individualaus vartotojo ieškinio problematika
    [Problematic aspects of individual consumer claims]
    conference paper[2011][P1f][S001][10]
    Vartotojų teisių apsaugos teisiniai aspektai Europos Sąjungoje : konferencijos mokslo darbų rinkinys = Legal aspects of consumer protection in the European Union / Mykolo Romerio universitetas, Savojos universitetas, Europos Vartotojų Centras. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011. ISBN 9789955192619., P. 117-126

    Straipsnyje nagrinėjami individualaus vartotojo ieškinio probleminiai aspektai ir sunkumai, su kuriais susiduria vartotojas, mėgindamas gauti patirtų nuostolių kompensaciją per teismą. Išskiriamos šios pagrindinės kliūtys, lemiančios vartotojų apsisprendimą nesikreipti į teismą dėl pažeistų teisių gynimo: didelės bylinėjimosi išlaidos, kartais viršijančios ieškinio vertę, pernelyg sudėtingas teismo procesas, ilga ginčo nagrinėjimo trukmė. Straipsnyje pabrėžiama, kad papildomą sunkumų kyla, jei ginčas peržengia vienos valstybės sienas. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamos Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojančios nacionalinių smulkių turtinių ginčų nagrinėjimo taisyklės. Antrojoje dalyje aptariama 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007 nustatyta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, taikytina tarpvalstybinėse bylose.

      3