Lazauskaitė, Rūta
- book[2022][K1b][S001][670]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]
30 Asmens duomenų tvarkymo ypatumai nuotoliniu būdu teikiant paslaugas sveikatos priežiūros srityjeItem type:Publication, [Providing services remotely: peculiarities of personal data processing in the healthcare sector]research article[2020][S4][S001][19]; Tamulionienė, DaivaJurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 370-388Pasaulyje išplitus COVID-19 virusui nuotolinis darbas ir paslaugų teikimas tapo įprastas daugelyje veiklos sričių, įskaitant ir sveikatos priežiūros sektorių. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną ir įvedus judėjimo bei veiklos apribojimus, buvo patvirtintos rekomendacijos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus subjektams organizuoti darbą ir aptarnauti klientus nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu pagrindiniu iššūkiu tampa tinkamas duomenų subjekto (paciento) identifikavimas. Sėkmingam Bendrojo duomenų apsaugos reglamento principų, o ypač duomenų kiekio mažinimo teisėkūros institucijų tendencija laikytis doktrininio požiūrio šių teisių modernizavimo srityje, stokoja prielaidų akomoduoti išimtinių autorių teisių reglamentavimą Europos Sąjungos skaitmeninei kūrybinei industrijai. Šias prielaidas pateikia dekonstrukcijos pacientui fiziškai atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą) teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.
42 14 - research article[2019][S4][S001][7]
;Lazauskas, LiudvikasSveikatos mokslai. Vilnius : Asociacija žurnalas Sveikatos mokalsi, 2019, t. 29, Nr. 1., p. 24-30Darbo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti hipnozės kaip atmintį galinčios atgaivinti priemonės taikymą už- sienio ir Lietuvos teisminėje praktikoje. Medžiaga ir metodai: buvo atlikta aprašomoji lyginamoji ana- lizė. Hipnozės taikymo užsienio teisminėje praktikoje analizei buvo naudoti užsienio autorių literatūroje ap- rašyti praktiniai pavyzdžiai. Hipnozės taikymo teisi- niuose procesuose Lietuvoje buvo naudojami straips- nio autoriaus 1997-2012 m. medicininėje praktikoje pasitaikę atvejai. Rezultatai. Iš vis dar negausios prak- tikos atvejų analizės galima spręsti, kad hipnozė Lie- tuvos teisminiuose procesuose šiuo metu naudojama ne kaip įrankis tiesioginiams įrodymams gauti, o kaip priemonė gauti užuominų, kur ir kaip būtų galima su- rinkti tiesioginius įrodymus, kad hipnozės taikymo metu gauti liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai/ paaiškinimai nėra naudojami kaip įrodymas teisme. Hipnozė naudojama tik kaip priemonė sužadinti liu- dytojo ar nukentėjusiojo prisiminimus apie tiriamą įvykį, tad teismo procese naudojami ne hipnozės taikymo metu gauti asmens paaiškinimai, o asmens parodymai, kuriuos jis duoda po to, kai hipnozės pa- galba sužadinami jo prisiminimai apie tam tikrą įvykį.
53 25 Bowman v. Monsanto case: the European perspectiveItem type:Publication, research article[2014][S4][S001][23]European scientific journal. Kočani : European Scientific Institute, 2014, vol. 10, no 34., p. 23-45The aim of this paper is to analyse the US Supreme Court’s decision in the Bowman v. Monsanto case, examine the arguments of the parties and assess their validity under European legislation and compare it with the US legal regulation. This paper also discusses particularities of patent and plant variety rights systems’ regulations, their historical origins and evolution, as well as interrelation between these two systems of biological material protection in the field of agriculture.With regard to the analysis of the US and European legislation it is concluded that despite some differences in the regulation of the patent protection in the field of biological matter, even if the Bowman v. Monsanto case had been examined in Europe, the final decision of the European court would not differ from the judgment of the US Supreme Court
14 The doctrine of laesio enormis in Lithuanian contract lawItem type:Publication, [Laesio enormis doktrina Lietuvos sutarčių teisėje]research article[2014][S4][H004][23]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, t. 21, Nr. 4., p. 1163-1185The authors of this paper analyse different approaches to laesio enormis in the modern contract law. The embodiment of laesio enormis – gross disparity – is examined in the context of the whole Lithuanian Civil Code, particularly in relation to general provisions of voidability of legal transactions. The last part of this article is dedicated to practical application of Art. 6.228 of the Civil Code in the case law of the Supreme Court of Lithuania. It is concluded that the draftsmen of the Civil Code took intermediate approach to the implementation of the doctrine of laesio enormis by transposing the concept of the gross disparity from the UNIDROIT Principles. Most of the times it requires qualified criteria for its application, but occasionally a contract might be avoided on the grounds of pure (simple) lesion if there is no justification for significant disproportion. The analysis of the remedy of the gross disparity showed that it is the only ground for avoidance of a contract by notice that is incorporated into Lithuanian contract law. The other classic vices of consent (fraud, threat and mistake) were not transposed from the UNIDROIT Principles. These grounds are embodied in the book I of the Civil Code. However, the contract (or any other legal transaction) might be nullified by the application of these grounds only if there is a court judgment declaring a contract void on one of these grounds. This peculiar approach exposes the lack of systematic coherency in the Lithuanian Civil Code. Taking into account the fact that since the enactment of the Civil Code there is no evidence of practical abuse of the gross disparity remedy, the authors of this paper suggest that the legislator should amend the Civil Code by incorporating provisions which would allow to avoid contracts by notice on the basis of threat, fraud and mistake [...]
18 50 Methods for limiting attorneys’ professional liability to the client: comparative perspectiveItem type:Publication, research article[2013][S4][S001][11]; International journal of development and sustainability (IJDS). [S.l.] : International Society for Development and Sustainability (ISDS), 2013, Vol. 2, no. 3., p. 1787-1797At all times activity of the lawyers has been considered as an honourable profession. Accordingly, legislation, jurisprudence and legal doctrine of various countries have an inclination to impose higher standards, more strict requirements and restrictions with regard to attorneys’ activities. Nevertheless, lately the approach to the lawyers’ profession has a tendency to get more liberal, that allows attorneys to consider options to limit their professional liability towards their clients. The purpose of this study, therefore, is to analyse possible techniques to limit attorneys‘(as one of the professionals‘) liability in comparative perspective and to assess effectiveness of abovementioned methods of liability limitation. The research provided in this article has shown that there are two techniques that can be used in order to limit attorneys’ liability: contractual terms limiting party’s liability toward other party to the contract and appropriate forms of attorney’s legal practice, for example, by use of a limited company, limited partnership or limited liability partnership. The authors also make a conclusion that the single advantage of professional law partnership in Lithuania is the fact that the claims of the creditors are directed to a lawyer in case of insufficiency of property of professional law partnership.
8 The doctrine of subordination of shareholder loans as safeguard of creditors' rights and its development in LithuaniaItem type:Publication, research article[2013][S4][S001][8]; International journal of development and sustainability (IJDS). [S.l.] : International Society for Development and Sustainability (ISDS), 2013, Vol. 2, no. 3., p. 1798-1805The crisis and post-crisis situation of the global economy in the recent years had a significant influence on more cautious decisions of company creditors making them to consider their investment possibilities with a more stringent approach. As it is known, in the context of various business transactions, creditors who have received a painful lesson of the economic crisis, nowadays request serious and robust safeguards for their rights. There is also another, a weaker, group of non-voluntary creditors, however, who are not linked by any contractual relations with debtor companies (e.g. third persons who have suffered from bad-faith actions of companies). Therefore, in addition to contracts, which are not effective for non-voluntary creditors, other ex ante safeguards for lender rights are necessary to protect the interests of not only voluntary but also of non-voluntary creditors, in particular when debtor companies have insolvency problems. For the purposes of securing creditors' interests effectively, the doctrine of subordination of shareholder rights has been acquiring a special importance in some of the EU member states recently. The purpose of this study is to analyse the doctrine of subordination of shareholder loans as an alternative safeguard of creditors' rights and to provide an assessment of its effectiveness for the protection of creditors' rights. The research has shown that subordination of shareholder loans is considered an effective safeguard of the rights of voluntary and non-voluntary creditors and is the right alternative for other measures of protection (e.g., contractual) of creditors' rights. At the end of the research, the authors provide specific recommendations to the Lithuanian legislator on the improvement of legislation in this area.
6 Individualaus vartotojo ieškinio problematikaItem type:Publication, [Problematic aspects of individual consumer claims]conference paper[2011][P1f][S001][10]Vartotojų teisių apsaugos teisiniai aspektai Europos Sąjungoje : konferencijos mokslo darbų rinkinys = Legal aspects of consumer protection in the European Union / Mykolo Romerio universitetas, Savojos universitetas, Europos Vartotojų Centras. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011. ISBN 9789955192619., P. 117-126Straipsnyje nagrinėjami individualaus vartotojo ieškinio probleminiai aspektai ir sunkumai, su kuriais susiduria vartotojas, mėgindamas gauti patirtų nuostolių kompensaciją per teismą. Išskiriamos šios pagrindinės kliūtys, lemiančios vartotojų apsisprendimą nesikreipti į teismą dėl pažeistų teisių gynimo: didelės bylinėjimosi išlaidos, kartais viršijančios ieškinio vertę, pernelyg sudėtingas teismo procesas, ilga ginčo nagrinėjimo trukmė. Straipsnyje pabrėžiama, kad papildomą sunkumų kyla, jei ginčas peržengia vienos valstybės sienas. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamos Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojančios nacionalinių smulkių turtinių ginčų nagrinėjimo taisyklės. Antrojoje dalyje aptariama 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007 nustatyta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, taikytina tarpvalstybinėse bylose.
3 Atsakomybę ribojančių ar pašalinančių susitarimų aiškinimo ir galiojimo probleminiai aspektaiItem type:Publication, [Some problematic aspects of interpretation and validity of exemption clauses]research article[2011][S4][S001][18]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 3(2)., p. 609-626Straipsnyje analizuojamos atsakomybę ribojančių ar pašalinančių sutarties sąlygų aiškinimo ir galiojimo problemos. Pirmame straipsnio skyriuje aptariamos atsakomybę ribojantiems susitarimams aiškinti naudojamos sutarčių aiškinimo taisyklės, contra proferentem principo kilmė, raida ir taikymo sąlygos, taip pat nagrinėjami šio principo taikymo ypatumai aiškinant atsakomybę ribojančius susitarimus. Antroje straipsnio dalyje tiriami atsakomybę pašalinančių sutarties nuostatų negaliojimo pagrindai, pateikiama jų klasifikacija, analizuojamas sąžiningumo principas kaip priemonė atsakomybę pašalinančios sąlygos galiojimui apriboti. Straipsnyje siekiama nustatyti, koks atsakomybę ribojantis susitarimas laikytinas nesąžiningu.
26 13 Susitarimų dėl sutartinės atsakomybės ribojimo teisinė prigimtisItem type:Publication, [The legal nature of exemption clauses]research article[2010][S4][S001][16]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 1(5)., p. 169-184Šiame straipsnyje atskleidžiama susitarimų dėl sutartinės atsakomybės ribojimo teisinis vertinimas. Pirmoje straipsnio dalyje kalbama apie atsakomybę ribojančių sutartinių sąlygų atsiradimo prielaidas, pabrėžiama, kad šie susitarimai – ne tik sutarčių laisvės principo išdava, bet taip pat kildinami ir iš civilinės teisės normų dispozityvaus pobūdžio bei subjektinės asmens teisės atsisakyti bet kurios savo teisės įgyvendinimo. Antroji dalis skirta išanalizuoti šių sąlygų santykį su kitomis atsakomybę reglamentuojančiomis sutarčių sąlygomis, pakalbėti apie atsakomybę ribojančių sutartinių sąlygų rūšis. Pabrėžiama, kad taikant praktikoje ir tiesioginius, ir netiesioginius susitarimus pasiekiamas tas pats ekonominis skolininko tikslas – išvengti pareigos atlyginti kreditoriui visą pastarojo patirtą žalą. Trečioje straipsnio dalyje atskleidžiami šių susitarimų sudarymo ypatumai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl tinkamo atsakomybę ribojančių susitarimų sudarymo būtina konstatuoti suderintą abiejų sutarties šalių valią.
35 24