Gruževskis, Boguslavas

Skaitytojams teikiamoje monografijoje analizuojama Lietuvos socialinė ekonominė raida, akcentuojant sveikatinimo problematiką 2010-2024 metų laikotarpiu.

Satisfaction with compensation for work in modern society, especially in welfare states, plays a very important role. It not only ensures the efficient use of available production facilities and natural resources, but also determines the size of the state budget, the quality of life in the country, an attitude towards emigration and the general state of social situation. In a market economy, wages are the expression of capital and labour relations, both at the national and at the company level. The compensation systems are also influenced by some external factors such as tax system, technological level, labour supply and demand balance and legal regulation. The article seeks to reveal how the satisfaction with pay for work affects the social changes in the country. The article present the results of the research carried out in Lithuania in 2017

The article reviews the situation in the Lithuanian labour market and changes which took place in it from the restoration of state independence to the post-crisis period. Based on the analysis of statistical data and legislation, development stages characteristic of the Lithuanian labour market are identified and decisions relate d to the labour market management are overviewed. The article also provides the analysis of legal regulation of the Lithuania labour relations and reveals the fundamental legal features of labour relations, which may be useful in order to achieve greater flexibility and security in the labour market. The article reveals that the Lithuanian labour market was subjected to a few distinct development stages, which determined the measures of the labour market policy. The changing economic situation resulted in changes in the labour market policy, which are indicators of the relevance of the labour market issues and the need for their solution.

Pastarąjį dešimtmetį itin paspartėjusios pasaulio ekonomikos globalizavimo tendencijos bei informacinių technologijų plėtra turėjo didelės įtakos darbo išteklių panaudojimui ir darbo organizavimui daugelyje pasaulio šalių. Siekiant subalansuoti gamybos poreikius ir darbo išteklius, jau devintame XX a. dešimtmetyje daugelyje šalių aktyviai pradėtos taikyti įvairios lanksčios užimtumo formos. Bene labiausiai paplitusi iš jų yra darbas ne visą darbo laiką. Tačiau ši užimtumo forma skirtingose ES šalyse yra nevienodai paplitusi, tarp šalių egzistuoja dideli skirtumai. Iš kitos pusės, darbas ne visą darbo laiką, be pranašumų, turi ir tam tikrų trūkumų. Straipsnyje siekiama objektyviai įvertinti pagrindinius darbo ne visą darbo laiką pranašumus ir trūkumus bei kitimo tendencijas Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Straipsnyje analizuojami darbą ne visą darbo laiką lemiantys veiksniai, nagrinėjamas šios užimtumo formos reglamentavimas Lietuvoje ir paplitimo tendencijos kai kuriose ES šalyse.

Straipsnyje pateikiama trumpa socialdemokratinės politikos raidos istorija, pabrėžiant aktualiausius raidos etapus ir atsižvelgiant į pakitusias šiandienos sąlygas, kurios neoliberalizmo idėjų įtakoje ypač sustiprėjo per pastaruosius trisdešimt metų. Viena vertus, Lietuva nepriklausomybę atkūrė ir prie plėtojamų gerovės valstybės sistemos principų prisijungė jau esant gerokai pakitusiam Europos socialiniam modeliui ir susiniveliavus daugeliui politinių vertybių, tačiau, kita vertus, Lietuvoje dėl objektyvių sąlygų nesusiformavo „tikros“ socialdemokratinės idėjos ir jas atstovaujančios politinės jėgos. Todėl kyla klausimas: ar socialdemokratinė teorija ir praktika dar aktuali šiandieninei Lietuvai? Autorių nuomone, socialinio teisingumo ir Naujojo viešojo valdymo akcentavimas yra raktas į sėkmingesnę socialdemokratų veiklą šiuolaikinėje Lietuvoje. Straipsnio turinys pateikiamas Gerovės modelių ir Skandinavijos šalių (Švedijos) problematikos kontekste.

Paskutinioji Lietuvos socialinio draudimo sistemos krizė prasidėjo 2008 m. IV ketvirty, kai nuo 2002 m. sėkmingai funkcionavusi sistema vėl perėjo į nuosmukio fazę. Šis nuosmukis paskatino diskusijas, kokių priemonių reikia imtis, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje. Straipsnyje aptariami pagrindiniai išoriniai sistemos trikdžiai, nulėmę socialinio draudimo sistemos nuosmukį ir pateikiami siūlymai, kaip galima būtų šią sistemą pertvarkyti. Analizuojant veiksnius ir teikiant pasiūlymus atsižvelgiama į tai, kad siūlomi sistemos pakeitimai, siekiant užtikrinti socialinio draudimo tvarumą ir stabilumą, turėtų apimti tokias priemones, kurios sumažintų neigiamą poveikį trijų tipų veiksnių: makroekonominių, politinių ir demografinių.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos visuomenės vystymosi modelio pasirinkimo problematika socialinio teisingumo sampratos ir jo įgyvendinimo požiūriu. Autoriai atskleidžia Lietuvos visuomenės raidos modelio pobūdį ir pateikia kelis susijusius teorinius socialinio teisingumo apibūdinimus, pabrėždami tokių apibūdinimų sudėtingumą ir bendrų vertinimo kriterijų stoką. Tačiau straipsnyje pateikiamos visuomenės socialinės raidos charakteristikos atskleidžia realius socialinio teisingumo bei jo vertinimo aspektus. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama socialinio teisingumo sampratai bei Lietuvos visuomenės socialinės raidos modeliui aptarti, pabrėžiama, kad įgyvendinant socialinį teisingumą galima sklandžiau ir efektyviau spręsti visuomenės socialinės raidos uždavinius. Straipsnyje, vertinant skirtingus socialinio teisingumo bruožus, bandoma atsakyti į klausimą, kodėl šis principas yra privalomas šiuolaikinės visuomenės socialinės raidos modelio elementas.