Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22012
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:Publication,
    Neteisėtu būdu gautų pajamų konfiskavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje
    [Confiscation of the proceeds of unlawful behaviour: purposes and reality]
    research article[2011][S4][S001][14]
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(2)., p. 675-688

    Straipsnyje analizuojamos 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo, kuriuo buvo pakeista Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio „Turto konfiskavimas“ redakcija, be to, BK papildytas dviem naujais straipsniais – 723 „Išplėstinis turto konfiskavimas“ ir 1891 „Neteisėtas praturtėjimas“, – nuostatos. Analizuojamas naujos BK 72 straipsnio redakcijos nuostatas autorius vertina praktinio taikymo požiūriu, aptaria turto konfiskavimo nuostatų raidą LR BK ir kitų valstybių įstatymuose bei keisti įstatymą paskatinusias taikymo problemas. Straipsnyje analizuojama turto konfiskavimo iš trečiųjų asmenų praktika. Ji, autoriaus nuomone, iki šiol buvo labai skurdi. Teigiama, kad nusikalstamu būdu gautas turtas gana retai konfiskuojamas ir iš pačių nuteistųjų. Jo paprastai neieškoma, apsiribojama iš paskutinio nusikaltimo gauta turtine nauda, tai ką kalbėti apie trečiuosius asmenis. Taigi, šios įstatymo dalies pakeitimai, autoriaus nuomone, neturi didelės prasmės. Analizuojama termino „išplėstinis turto konfiskavimas“ atsiradimas ir raida. Daugiau dėmesio skiriama BK 723 straipsnio „Išplėstinis turto konfiskavimas“ nuostatų aiškinimui, kritiškai žvelgiant į naujo įstatymo galimybes siekti tų tikslų, dėl kurių įstatymas priimtas. Aptariamos išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybės BK 3 straipsnio dėl baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike šviesoje. Aiškinamos ir BK 1891 straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ nuostatos bei jų taikymo galimybės atsižvelgiant į BK 3 straipsnio nuostatas.

      18  33
  • Item type:Publication,
    Ką galima vadinti žudiku?
    research article[2010][S5][S001][28]
    Justitia : teisės mokslo ir praktikos žurnalas. Vilnius : Justitia, 2010, Nr. 1(73)., p. 15-42

    Žmogaus gyvybė yra labiausiai vertinama visuomenėje vertybė, taigi ir labiausiai saugoma įstatymo. Todėl už kito žmogaus gyvybės atėmimą baudžiamoji atsakomybė numatyta neatsižvelgiant į asmens kaltės formą, t. y. baudžiamoji atsakomybė numatyta tiek už tyčinį kito žmogaus gyvybės atėmimą, tiek ir už dėl neatsargumo padarytą kito žmogaus gyvybės atėmimą. Bet ar kiekvieną žmogų, atėmusį gyvybę kitam, galima vadinti žudiku? Ko gero, daugumai žmonių toks klausimas net nekyla – tas, kas atėmė gyvybę kitam žmogui, yra žudikas. Tačiau teisiškai ne visiškai korektiška ir teisinga būtų kiekvieną asmenį, kaltą kito žmogaus gyvybės atėmimu, vadinti žudiku. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnyje nustatyta, kad nužudė žmogų tas, kas tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui. Taigi žudikas yra tik tas, kas tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui. Kita vertus, BK 132 straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už kito žmogaus gyvybės atėmimą dėl neatsargumo, neįvardija kaltininko žudiku, o tik asmeniu, atėmusiu kito žmogaus gyvybę.

      16