Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22291
Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:ETD,
    Korupcijos socialinės ir teisinės apibrėžties įtaka korupcinių veikų tyrimo metodikų koncepcijos pokyčiams
    [The influence of social and legal definition of corruption on the changes of conception of investigation methodologies of corruption – related crimes]
    doctoral thesis[2008][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008-01-21

    Disertacinio darbo temos aktualumas. Statistiniai duomenys, leidžiantys teigti, kad korupcinių veikų mastas Lietuvoje mažas, prieštarauja sociologinių tyrimų rezultatams, anot kurių, korupcijos faktų Lietuvoje yra labai daug , kas reikalauja šio reiškinio mokslinės analizės. Temos aktualumą grindžia ir korupcijos reiškiniui būdingas latentiškumas, šio reiškinio dinamika, formų, pasireiškimo sričių, subjektų, dalyko kaita, be to, tikslios ir aiškios korupcijos sąvokos, kurią būtų lengviau taikyti teisėkūroje, viešojo administravimo institucijų praktikoje, ją geriau suvoktų visuomenė, lengviau būtų deramai taikyti antikorupcinius įstatymus, stoka. Atsižvelgiant į tai, kad formuojant teisinės sistemos modelį, svarbiausios yra teisės sampratos, teisės doktrinos problemos, disertacijoje pabrėžiama, kad, visų pirma, kuriant nacionalinę antikorupcinių įstatymų bazę ir teisės normose apibrėžiant korupcines veikas, negalima apsiriboti vien tik teisės aktų keitimu kitais, o būtina išsiaiškinti žmonių teisinio mąstymo principus, visuomenės vertybių sistemą ir kriterijus, ir tik po to pereiti prie socialinių reiškinių objektyvizacijos ribų nustatymo teisės normose ir jų įgyvendinimo. Atitinkamai disertacijos įvade konstatuojama, kad efektyvinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kriminalistikos mokslui, nes suvokimas, jog korupcija yra sudėtinga socialinė, ekonominė, politinė, teisinė, kultūrinė, moralinė problema, kurią reikia spręsti orientuojantis į nacionalinį, taip pat užsienio valstybių, tarptautinių su korupcija veikiančių organizacijų, patyrimą, sąlygoja būtinybę kompleksiškai nagrinėti šį reiškinį ir, visų pirma, konkrečiai apibrėžti korupciją kaip reiškinį suformuojant ir išskiriant pagrindinius šiam reiškiniui būdingus požymius, tik po to pereinant prie teisinės sistemos galimybių atpažįstant ir atskleidžiant korupcines veikas valstybėje bei vykdant jų prevenciją. Problemos formulavimas ir ištyrimas. Tiriamoji problematika disertacijoje apibūdinama trimis lygmenimis: teoriniu, metodiniu ir taikomuoju. Problematikos esmė yra ta, jog tobulinant korupcijos atvejų atskleidimą ir tyrimą, t.y. metodinį ir taikomąjį korupcijos problematikos lygmenis, visų pirma, būtina išspręsti korupcijos apibrėžties teorinę problematiką, t.y. pateikti tikslią ir aiškią teisinę korupcijos reiškinio apibrėžtį. Lietuvoje atlikti tyrimai leidžia teigti, kad tarp korupcijos, korupcinių veikų ir nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dėti lygybės ženklo negalima. Nors Lietuvos įstatymų leidėjas teisinę korupcijos apibrėžtį linkęs formuluoti atsižvelgiant į tarptautinius korupcijos apibrėžties standartus, tačiau korupcijos teisinė apibrėžtis nėra tokia aiški lyginant su kitais nusikaltimais. Korupcijos samprata skirtingai interpretuojama atskiruose moksluose, be to, terminas „korupcija“ skirtingai suvokiamas ir visuomenėje. Aptarta situacija sudaro kliūtis efektyviam pareigūnų, atskleidžiančių bei tiriančių korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, darbui. Disertacijoje akcentuojama, kad teisinės korupcijos apibrėžties neaiškumas ir teisinių korupcijos požymių atotrūkis nuo socialinių – viena pagrindinių korupcijos tyrimo ir prevencijos problemų. Tobulėjant nusikaltimų tyrimo veiklos priemonėms, būdams ir metodams, anksčiau parengtos kriminalistinio tyrimo metodinės rekomendacijos nebetenkina šiuolaikinių praktinių poreikių, todėl būtina rengti naujas nusikaltimų išaiškinimo bei tyrimo metodines rekomendacijas, paremtas, visų pirma, moksliškai pagrįsta jų rengimo koncepcija, nuosekliai peržiūrėti ir patikslinti anksčiau parengtas metodines rekomendacijas atsižvelgiant į šiuolaikinius mokslo pasiekimus bei šiuolaikinio nusikalstamumo būdus, formas bei įvairovę. Šiandien pareigūnai, tiriantys korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, naudojasi metodikomis, kurios buvo parengtos prieš 30-40 metų. Pareigūnai pabrėžia, kad Lietuvoje nėra parengta originalių, šiuolaikiškų teorinių mokslinių (fundamentalių) darbų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikos ir netgi kriminalistikos metodikos bendrai klausimais. Tokia situacija patvirtina, kad viena esminių problemų slypi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių korupcijos reiškinio atskleidimą ir prevenciją, kūrime, įgyvendinime bei korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikos koncepcijos parengime. Tyrimo mokslinis naujumas ir originalumas. Šis disertacinis darbas – tai pirmasis bandymas Lietuvoje kompleksiškai išnagrinėti korupcijos apibrėžtis socialiniu ir teisiniu aspektais, atlikti jų lyginamąją analizę ir įvertinti teisinės korupcijos apibrėžties socialinį veiksmingumą tiek formaliuoju, tiek turininguoju požiūriais. Disertaciniame tyrime siekiant pagrįsti atliktų teorinių tyrimų rezultatų reikšmę praktikai, naudojant originalų instrumentą išnagrinėtos baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Siekiant įvertinti teisės normų, apibrėžiančių korupciją bei reglamentuojančių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimą, tyrimą bei profilaktiką, socialinį veiksmingumą, atliktas ekspertų, t.y. pareigūnų, tiriančių korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir įvairių socialinių mokslų mokslininkų interviu. Disertacijoje atliktų tyrimų dėka suformuluojamas ir pateikiamas naujas aiškus korupcijos apibrėžimas, taip pat siūloma originali korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos samprata. Disertantė su korupcijos apibrėžtimi susijusius klausimus šiame disertaciniame darbe nagrinėjo atsižvelgdama į naujausius kriminalistikos ir kitų mokslų pasiekimus, vertinant teisinės bazės pasikeitimus, praktiką bei jos poreikius Lietuvoje. Darbe atskleidžiama korupcijos sampratų įvairovė, jų ypatumai skirtingų mokslų kontekstuose, susisteminami ir išskiriami pagrindiniai korupcijos požymiai, būdingi skirtingiems korupcijos apibrėžimams. Išskyrus minėtus požymius, jie sugretinami su korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau - LR BK), būdingais bruožais, ir taip nustatoma, kurios iš minėtų veikų ir kada gali būti įvardijamos korupcija, o kurios – ne. Analizuojama ir vertinama bendrų korupcijos sampratai būdingų bruožų įtaka atskleidžiant bei pasirenkant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengiant bei tobulinant šių veikų tyrimo metodikas, nagrinėjamos su tuo susijusios teorinės ir praktinės problemos. Tyrimo objektas. Disertacinio darbo objektas yra korupcijos socialinė ir teisinė apibrėžtis bei jos įtaka kriminalistinės metodikos koncepcijos pokyčiams, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikų rengimui, jų tendencijoms bei perspektyvoms. Tyrimo hipotezė. Teisinės bazės netobulumas, įstatymų leidėjo nesugebėjimas greitai reaguoti į naujų teisės aktų poreikį, kuris atitiktų sparčią visuomenės vystimosi raidą ir suvienodintų socialinę bei teisinę korupcijos apibrėžtį, korupcijos sampratų įvairovė daro neigiamą įtaką aiškių korupcijos faktą grindžiančių požymių nebuvimui, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo ir profilaktikos efektyvumui. Įvardintos priežastys leidžia teigti, kad teisės normos, reglamentuojančios su korupcija susijusius klausimus, yra socialiai neveiksmingos tiek teisėkūros, tiek teisės taikymo lygmenimis. Tai didina korupcijos latentiškumą Lietuvoje ir menkina teisėsaugos institucijų galimybes kovoje su korupcija. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti socialinę ir teisinę korupcijos apibrėžtį įvertinant teisinės korupcijos apibrėžties socialinį veiksmingumą ir išnagrinėti šių apibrėžčių įtaką korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikų koncepcijos pokyčiams. Tyrimo uždaviniai. Tikslo buvo siekiama sprendžiant tokius uždavinius: 1. Išnagrinėti ir susisteminti socialinės ir teisinės korupcijos apibrėžties požymius. 2. Nustatyti ir išskirti bendrus skirtingiems korupcijos interpretavimams būdingus bruožus. 3. Įvertinti teisinės korupcijos apibrėžties socialinį veiksmingumą teisėkūros ir teisės taikymo lygmenimis. 4. Įvertinti korupcijos apibrėžties skirtingų mokslų aspektais pritaikymo galimybes tobulinant kriminalistikos metodikos koncepciją, rengiant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikas ir pasirenkant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodiką. 5. Išskirti galimus korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikų koncepcijos, klasifikacijos ir struktūros pokyčius, atsižvelgiant į bendruosius skirtingiems korupcijos interpretavimams būdingus bruožus. 6. Suformuluoti ir pateikti bendrą, socialiniais ir teisiniais požymiais grįstą, korupcijos apibrėžtį, vartotiną nagrinėjant korupcijos teisinio reguliavimo problemas. Tyrimo metodologija. Disertacinio tyrimo tikslui pasiekti, tyrimo objektui ištirti ir ginamiesiems teiginiams įrodyti naudotasi tiek mokslinio tyrimo teoriniais, tiek empiriniais metodais. Disertacinio tyrimo dizainą apibūdina trys disertacinio tyrimo pakopos ir jų atitiktis teisinės korupcijos apibrėžties veiksmingumo lygmenims: 1) sisteminės analizės, operacionalizacijos, dedukcijos ir modeliavimo metodų pagalba buvo analizuojama socialinė ir teisinė korupcijos apibrėžtys, išskiriant joms būdingus bruožus; 2) išgryninus korupcijos skirtinguose kontekstuose bruožus, remiantis lyginimo, indukcijos ir modeliavimo metodais, buvo sudaroma socialinių ir teisinių korupcijos požymių matrica taip atskleidžiant socialinės ir teisinės korupcijos apibrėžties santykį ir išskiriant tris korupcijos bruožų grupes: 1) teisinę korupcijos apibrėžtį atitinkančius socialinės korupcijos apibrėžties bruožus; 2) teisinei korupcijos apibrėžčiai prieštaraujančius socialinės korupcijos apibrėžties bruožus; 3) teisinės ir socialinės korupcijos apibrėžčių bruožus, kurių tarpusavio santykį sudėtinga įvertinti be papildomų mokslinių tyrimų; 3) remiantis teisėsaugos institucijų darbo praktikos analize, paremta dokumentų turinio (content) analize, matematinės statistikos analize, interviu bei modeliavimo metodai

      55  24