Paurienė, Giedrė
Žmogaus orumas kaip žmogaus teisių pagrindasItem type:Publication, [Human dignity as the basis of human rights]research article[2022][S4][S001][9]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinis žurnalas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2022, [t.] 31., p. 122-130Straipsnyje teoriniu aspektu analizuojama, kaip suvokiama žmogaus orumo samprata jos santykyje su žmogaus garbe? Ar siejasi žmogaus poreikis į orumą su jo savigarbos apsauga? Tema apie žmogaus orumą, jo garbę, savigarbą iš etinės pusės kalbama nepakankamai, todėl temos naujumas grindžiamas poreikiu išsamiau aptarti žmogaus orumo kaip žmogaus teisių pagrindo etinį aspektą. Tyrimo objektas: žmogaus orumo kaip žmogaus teisių pagrindo etinis aspektas. Tyrimo tikslas: atskleisti žmogaus orumo kaip žmogaus teisių pagrindo etinį aspektą. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti žmogaus orumo sampratą, parodant jos ryšį su garbės etine kategorija; 2. Įvertinti žmogaus poreikį į orumą kaip savigarbos apsaugą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės metodas, teisės aktų analizės metodas, lyginamosios analizės metodas, apibendrinimas. Moralės ištakos stebimos žmonių socialiniame gyvenime. Žmogus yra kartu ir individuali (atskira, nepakartojama(, ir visuomeninė būtybė (socialinio junginio narys). Toks žmogaus padėties dvilypumas sąlygoja moralės reikalingumą. Moralė bando suderinti asmeninius ir visuomeninus interesus. Tiek orumas, tiek garbė kyla iš to, kad žmonės yra socialinės būtybės, kurios gali gyventi tik žmonių bendruomenėje. Žmogaus noras būti pripažintam kitų veikia jį motyvuojančiai. Žmogaus pripažinimo poreikis įgyja dvi skirtingas formas: siekis savo vertės patvirtinimo ir siekis savo būties patvirtinimo. Tuomet, kai kalbama apie savivertę, atsiranda ir garbės etinė kategorija. O kalbant apie žmogaus būties pripažinimą, turima galvoje jo orumas kaip politinis ir teisinis pripažinimas.Pagarba žmogaus prigimtiniam orumui yra būtina sąlyga, kad žmogus gerbtų save ir galėtų šią savigarbą rodyti išoriniam pasauliui. Savigarba, kuri suprantama kaip orumas, galima pažeisti, ar net sunaikinti. Žmogaus orumas lemia žmogaus teises į sveikаtą, lаisvę, аsmens neliečiamybę, аpsaugą. Žmogaus orumаs yra universali teisė, kurią turi kiekvienаs žmogus nepriklausomаi nuo religijos, lyties, rasės, pilietybės, išsilavinimo, todėl žmogaus orumаs nėra individuаli žmogaus savybė.
163 129 Policijos pareigūnų veiklos teisinio reglamentavimo etinis aspektasItem type:Publication, [Ethical aspect of the legal regulation of police officers' activities]research article[2022][S4][S001][16]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinis žurnalas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2022, [t.] 30., p. 19-34Straipsnyje teoriniu aspektu analizuojama profesinės etikos svarba policijos pareigūno veiklos teisiniame reglamentavime. Temomis apie požiūrį į pareigūno veiklos teisinį reglamentavimą iš etinės pusės kalbama nepakankamai, todėl temos naujumas grindžiamas poreikiu išsamiau aptarti etikos ir moralės reikšmę policijos pareigūno veiklos teisiniame reglamentavime. Tyrimo problema konkretizuojama šiais klausimai: Kiek reikšmingas yra etinis elgesys bei moralė policijos pareigūnų veiklos teisiniame reglamentavime? Ar profesinės etikos principai ir nuostatos yra apibrėžti policijos pareigūnų teisiniame reglamentavime? Tyrimo objektas: policijos pareigūnų veiklos teisinio reglamentavimo etinis aspektas. Tyrimo tikslas: atskleisti policijos pareigūnų veiklos teisinio reglamentavimo etinį aspektą. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti profesinės etikos svarbą policijos pareigūno veiklos teisiniame reglamentavime; 2) įvertinti profesinės etikos principų raišką policijos pareigūnų veiklos teisiniame reglamentavime. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės metodas, teisės aktų analizės metodas, apibendrinimas, kokybinis dokumentų turinio analizės metodas. Policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų samprata apima teisinius aspektus, kurie nustato pareigūno kompetenciją, veiksmų teisėtumą, teises, pareigas, tačiau viso to neužtenka, siekiant puikaus valstybės tarnautojo įvaizdžio. Policijos pareigūnas privalo puoselėti moralę bei dorovę, remdamasis profesinės etikos kodekse nustatytais principais bei nuostatomis. Policijos pareigūnai turi tarnybai ir ne tik jai skirtą ,,Lietuvos Respublikos policijos darbuotojų etikos kodeksą“, kuriame yra numatyti principai bei nuostatos, kuriais, papildomai šalia teisės aktų, turi vadovautis policijos pareigūnai savo profesinėje veikloje. Visus kodekse nurodytus principus ir visas nuostatas policijos pareigūnas sutinka savo kasdienėje tarnyboje. Empirinio tyrimo metu nagrinėtuose teisės aktuose - ,,Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ ir ,,Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme“ - nustatyta, jog visi principai bei nuostatos, vienaip ar kitaip atsispindi teisės normose ir yra reikalingi policijos pareigūnų veiklos teisiniame reglamentavime. Vertinant principų atsispindėjimo analizuotuose įstatymuose kiekybę, ,,Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme‘‘, labiausiai, ir didesniame kontekste atsispindi tie principai, kurie labiau nukreipti į visuomenę, valstybės interesus, tai pvz. atsakomybės, lojalumo, nešališkumo, politinio neutralumo, viešumo ir skaidrumo principai. ,,Lietuvos Respublikos policijos įstatyme‘‘ labiau išskirtini yra tie principai, kurie yra susiję su pačiu policijos pareigūnu, bei jo vidumi, tai pvz. pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo principai.
157 81 Policijos pareigūnų diskrecinės valdžios viešajame administravime etiniai aspektaiItem type:Publication, [Ethical aspects for the discretionary power of police officials in public administration]research article[2021][S4][S003][16]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2021, [t.] 28., p. 106-121Straipsnyje teoriniu aspektu analizuojamos policijos pareigūnų diskrecinės valdžios viešajame administravime turinys, šios valdžios ribos, o temos naujumas grindžiamas tuo, jog ypatingas akcentas tenka etiniams policijos pareigūnų diskrecinės valdžios aspektams. Tyrimo objektas - policijos pareigūnų diskrecinės valdžios viešajame administravime etiniai aspektai. Tikslas – atskleisti policijos pareigūnų diskrecinės valdžios viešajame administravime turinį ir ribas, akcentuojant etinius aspektus. Straipsnio uždaviniai: 1) apibūdinti diskrecinės valdžios sampratą, požymius; 2) išryškinti policijos pareigūnų diskrecinės valdžios ribas; 3) atskleisti policijos pareigūnų diskrecinės valdžios viešajame administravime etinius aspektus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, Lietuvos Respublikos teismų praktikos analizė, dedukcinis, indukcinis, sisteminimas, apibendrinimas. Policijos pareigūno diskrecinė valdžia suprantama kaip pareigūno, priklausančio policijos institucijai ir turinčio tam tikrus teisės aktais suteiktus įgaliojimus, asmeninis gebėjimas savarankiškai priimti teisėtus sprendimus arba atlikti teisėtus veiksmus, kuomet reikalaujama atsakingo pasirinkimo iš keletos alternatyvių galimybių ir kartu supratimo apie kas yra teisėta, teisinga ir išmintinga. Diskrecinė valdžia nėra absoliuti, o įgyvendinama teisės aktų ribose; ji turi būti grindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais; turi būti laikomasi esminių teisinės valstybės, policijos įstaigų tarnavimo žmonėms, atsakingo administravimo principų. Policijos kompetencija įgyvendinant administracinę ir baudžiamąją teisę, naudojant teisės pažeidimų prevencijos priemones bei užtikrinant viešąją tvarką; efektyvus socialinės kontrolės vykdymas, leidžiantis derinti teisėtvarkos institucijų taikomas priemones ir žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų garantijų sistemą, lemia, jog policijos pareigūnai turi plačią diskrecinę valdžią viešojo administravimo sistemos kontekste, t. y. kiek jų neriboja imperatyvios teisės aktų normos. Diskrecinė valdžia kartais apibūdinama kaip protingas tarnybinis bendravimas ir vadovavimas, sąžiningas įžvalgumas, protingi veiksmai ir panašiai. Šiame apibūdinime įžvelgiame diskrecijai būdingus etinius aspektus. Juk diskrecija – tai policijos pareigūno laisvė pasirinkti vieną iš daugelio galimų sprendimų variantų nepažeidžiant įstatymų, o jo sprendimus, veikimą ar neveikimą, be abejo, lemia etinės nuostatos.
30 12 - conference paper[2021][P1d][S003][8]
; Proceedings of the International Conference on Applied Economics : Entrepreneurship and Management / edited by Adam P. Balcerzak, Ilona Pietryka. Olsztyn : Institute of Economic Research, 2021., p. 42-49Research background: Problems in law enforcement policy, police organization and management, and the work of an individual police officer cannot be addressed in practice in isolation. These three different levels of police action are based on certain rules that are in their specific moral contexts. The leadership competencies of the organization leaders allow to form the environment of staff cooperation, enable to take actions and responsibilities, and ensure ethical behavior of the em-ployees of the organization. Thus, greater leadership effectiveness can be achieved if the manager is able to communicate with individuals, establish good relation-ships with them, inspire and persuade them to work together to achieve the com-mon goals and vision of the institution. Purpose of the article: The article dwells on the meso-level, which generally is police organization and management. We will provide an answer to the question of how ethics in police management affects the relationship between managers and employees, brings efficiency to policing. The article aims to emphasize the new value of police quality by emphasizing ethics in police management as a factor in leadership effectiveness. Methods: This work was carried out using methods of analysis and synthesis of the scientific literature, as well as the application of logical and analytical methods in the analysis of key issues related to the role of ethics in leadership effectiveness. Findings & Value added: This work focuses on organizational ethical aspects that have so far been insufficiently addressed, the role of ethics in leadership effectiveness. The approach to police ethics presented links classical police values to mod-ern management methods. Adherence to and dissemination of ethical principles are the characteristics of communication, which show what the other person is in con-tact with, how we value him, how much we respect and recognize his value.
84 22 Violation of the honour and dignity of a police officer: prevalence of the phenomenon and its ethical aspectsItem type:Publication, research article[2021][S4][S006][11]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2021, [t.] 28., p. 67-77The police are nothing more than an institution created by society to meet its own needs for security. Therefore, the issue of honour and insult of a police officer is very important to ensure security and stability in the state. The issue of insulting the honour and dignity of a police officer is a topical issue, because in order for officers to perform their duties properly (defend, protect, assist), they need to feel safe in the performance of their official duties. The purpose of this article is to reveal the ethical aspects of insulting the honour and dignity of a police officer and the prevalence of this phenomenon. Object of investigation: insult to the honour and dignity of a police officer. The two tasks of the article are singled out: to discuss the concepts of honour and dignity by revealing their ethical aspects, and to assess the prevalence of the phenomenon of collisions of police officers with insults to honour and dignity. Research methods used: analysis of scientific literature, analysis of documents, generalization, questionnaire survey, statistical descriptive analysis, descriptive interpretive analysis. After evaluating the empirical research, it was concluded that the honour and dignity of officers are violated throughout the state of Lithuania constantly, at least several times a week. The honour and dignity of police officers are most often offended by antisocial, intoxicated individuals who can be said to have fewer social skills and are less educated. The honour and dignity of officers are violated in a variety of ways, including words, gestures and actions aimed at belittling, insulting or humiliating an officer. It is argued that the legal regulation of the protection of the honour and dignity of officers is insufficient, for this reason officers do not feel safe in the performance of their duties.
19 17