Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20402
Now showing1 - 2 of 2
  • conference paper[2020][T1e][M003,S006,M004][1]
    Žemaitienė, Nida
    ;
    Šmigelskas, Kastytis
    ;
    Kubilienė, Loreta
    ;
    Griciūtė, Aušra
    ;
    Kukulskienė, Milda
    ;
    Digrytė-Šertvytienė, Laura
    ;
    ;
    Banienė, Irina
    ;
    Stankūnienė, Aurima
    ;
    Argustaitė-Zailskienė, Gita
    ;
    Urbonaitė, Gabrielė
    ;
    Norė, Aušra
    ;
    Butrimaitė, Viktorija
    International e-conference “Contemporary Pharmacy: Issues, Challenges and Expectations 2020 Autumn” : abstract book : 23rd October 2020, Kaunas, Lithuania = Mokslinė praktinė konferencija ,,Farmacija šiandien. Ruduo 2020.“ : nuotolinė konferencija : 2020 m. spalio 23 d. / is organized by Lithuanian University of Health Sciences. Faculty of Pharmacy. Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas : Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai, 2020. ISBN 9789955156697., p. 86

    Introduction. The COVID-19 pandemic has caused more pressure for health care workers and pharmacy specialists. These specialists have experienced significantly increased workload, higher risk of infection, and rapidly changing working environment. [1-2] World Health Organization and other international agencies emphasize the urgent need of providing psychological support for these front-line specialists. Therefore, the aim of this research is to evaluate the COVID-19 outbreak related work challenges, psychological well-being need of help among health care workers and pharmacy specialists. Materials and methods. Quantitative and qualitative research approaches have been used. On-line questionnaire were distributed to health care workers and pharmacy specialists. Intermediate results suggest, that questionnaire was filled-in by 228 pharmacists (27.2%), 216 nursing specialists (25.8%), 198 physicians (23.6%), 62 administration staff of health institutions (12.9%), 108 other health specialists (7.4%) and 26 non-identified (3.1%). Age of respondents ranged from 21 to 79 years (mean 43 years). Results. Findings of our study have revealed that almost a quarter of respondents (24%) had to work with COVID-19 infected people. A larger proportion (68%) of interviewed specialists had worked on–site during the lockdown. 66% of respondents agreed, that period of lockdown was a most difficult. The most common reasons for anxiety were fear to transmit infection to relatives (62%) and to be infected (40%). The most common symptoms of psychological distress were: tension (36%), pain (25%), and depressive mood (23%). Our study has identified, that some risk factors for burnout were not controlled or managed. Also we noticed, that organizational factors were significantly associated with psychological well-being. Conclusions: The COVID-19 caused lockdown raised many challenges for health care workers and pharmacy specialists, [...].

      23
  • Item type:Publication,
    Kultūriniai veiksniai kaip nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkis
    [Cultural factors as a challenge in emergency management]
    research article[2016][S4][S003][6];
    Jaunųjų mokslininkų darbai / Šiaulių universitetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2016, Nr. 1(45)., p. 24-29

    Straipsnyje analizuojamos su nepaprastųjų situacijų valdymu susijusios kultūrinės problemos. Straipsnio tikslas – įvertinti kultūrinius veiksnius kaip nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkį. Keliami šie uždaviniai: aptarti kultūros sampratą nepaprastųjų situacijų kontekste; įvertinti nepaprastųjų situacijų valdymo iššūkius skirtingose kultūrose; pabrėžti etninių ir kultūrinių veiksnių įtaką nukentėjusiųjų psichikos sveikatai. Atlikdami tyrimą, autoriai naudojo literatūros analizės, sintezės ir apibendrinimo metodus. Įvertinus tarpkultūrinę nepaprastųjų situacijų valdymo patirtį teigiama, kad kultūriniai veiksniai gali būti vertinami ir negatyviai, ir pozityviai. Didžiausiais iššūkiais nepaprastųjų situacijų valdymo procese tampa tokie kultūriniai aspektai kaip religiniai įsitikinimai, kalba ir individų požiūris į lyties ir socialinės klasės vaidmenis. Prie pozityvių kultūrinių veiksnių galima priskirti individų gebėjimą greičiau adaptuotis, susitaikyti su netektimis, savanoriškai įsitraukti į nepaprastųjų situacijų valdymo sistemą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepaprastosios situacijos gali išbalansuoti ekstremalius išgyvenimus patyrusias bendruomenes, sutrikdyti jų socialinę struktūrą, nulemti psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimą. Pažymima, kad skirtingose kultūrose minėti sutrikimai pasireiškia nevienodai, todėl, teikiant pagalbą nukentėjusiems nuo katastrofų žmonėms, būtina išmanyti kultūrinį kontekstą.

      11