Balkevičius, Artūras

Baigiamajame magistro darbe išanalizuotos audito rizikos vertinimo teorinės charakteristikos, atskleisti audito rizikos vertinimo teoriniai modeliai, empiriškai nustatyti pagrindiniai audito rizikos vertinimo veiksniai ir sukurtas audito rizikos vertinimo viešosiose įstaigose modelis, kuris lengvai pritaikomas vertinant audito riziką viešosiose įstaigos.

Magistro baigiamajame darbe buvo išanalizuotos prekių preferencinės kilmės nustatymo procedūros, bei bendras rizikų valdymo procesas, vykdomas Vilniaus teritorinėje muitinėje. Daugiausia dėmesio skirta operacinei rizikai, su kuria susiduria muitinės darbuotojai. Pateikti pasiūlymai ir pastebėjimai, kaip galima būtų tobulinti rizikos valdymą, bei kokiais būdais būtų galima mažinti esančias rizikas Vilniaus teritorinėje muitinėje. Pirmame skyriuje aptariama Vilniaus teritorinės muitinės ir prekių preferencinės kilmės samprata ir taikymas. Antrame skyriuje yra nagrinėjamos, rizikų valdymo ir kontrolės procedūros Vilniaus teritorinėje muitinėje. Trečiame skyriuje yra pateikiamas, pilnas empirinis tyrimas. Visą tyrimą sudaro du atskiri tyrimai. Pirmiausia kiekybiniu tyrimo metu, naudojant apklausos metodą yra identifikuojamos pagrindinės rizikos, su kuriomis susiduria muitinės darbuotojai. Kokybinio tyrimo metu, naudojant ekspertinį vertinimą yra atliekama rizikos valdymo analizė, bei pateikiami siūlymai dėl rizikos valdymo tobulinimo. Darbo pabaigoje yra pateikiamos bendros išvados, patvirtinama darbo pradžioje iškelta hipotezė, bei pateikiami siūlymai, kaip galima patobulinti rizikos valdymo efektyvumą.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota rizikos samprata, rizikos valdymo modeliai bei rizikų valdymo specifika teismo ekspertizės įstaigose, atliktas empirinis rizikos ir rizikos valdymo vertinimas. Pirmame skyriuje, remiantis mokslinės literatūros analize, pateikiama rizikos samprata, rizikos valdymo metodikos, supažindinama su teismo ekspertizių įstaigų veiklos specifika. Antrame skyriuje aprašoma parengta tyrimo metodika, nurodant kodėl buvo pasirinktas anketavimo metodas bei nurodyta tiriamos aplinkos populiacija ir apskaičiuota tiriamoji imtis. Trečiame skyriuje, pateikti atlikto empirinio tyrimo rezultatai ir rezultatų apibendrinimas. Atlikus tyrimo rezultatų apibendrinimą pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Magistro baigiamojo darbo „Rizikos valdymo vertinimas asmens sveikatos priežiūros biudžetinėje įstaigoje“ tikslas – įvertinti rizikos valdymo modelį asmens sveikatos priežiūros biudžetinėje įstaigoje, nes viešojo sektoriaus organizacijos, susiduria su rizikomis, kurių valdymas yra neatsiejama organizacijos valdymo dalis. Analizuojant rizikos sampratą, jos valdymo ir kontrolės vertinimo modelį buvo sisteminama ir lyginama mokslinė literatūra. Atlikta biudžetinės įstaigos darbuotojų rizikos valdymo anketinė apklausa. Tyrimo metu paaiškėjo įstaigos efektyvus rizikos valdymas, orientuotas į informacijos surinkimą, komandinį darbą, prisitaikymą prie aplinkos. Papildant tyrimą buvo atliktas pusiau struktūruotas pokalbis su vadovu, kurio metu įsitikinta biudžetinės įstaigos rizikos valdymo modelio lanksčiu funkcionavimu, paremtu nuolatiniu stebėjimu ir analize, greita reakcija į iškilusias problemas ir prevencinių veiksmų nustatymu. Atliekant apibendrintą analizę metodologinėje ir analitinėje dalyje, naudota faktorinė analizė, grafinis vaizdavimas, hipotezių tikrinimas. Apibendrinus tyrimo rezultatus prieita išvados, kad Biudžetinė įstaiga pasirinko priimtiniausią rizikos valdymo modelį, atitinkantį įstaigos veiklos pobūdį bei identifikuojantį pagrindines rizikų grupes ir veiksnius, trukdančius sėkmingai įgyvendinti įstaigos tikslus.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta finansų sektoriaus priežiūra Europos Sąjungos šalyse. Pirmoje dalyje atlikta teorinė analizė, kurioje apibrėžti ES finansų sektoriaus struktūra, priežiūros samprata, savybės ir svarba, nustatyti valstybėse narėse taikomi finansų sektoriaus priežiūros modeliai, pateikta ES finansų sektoriaus priežiūros sistemos struktūra ir finansų sektoriaus priežiūros veiksnių įtaka finansinio stabilumo užtikrinimui. Antroje dalyje pateikta empirinio tyrimo metodologija, pagrindžiami tyrimui pasirinktų instrumentų tinkamumas, jų ypatumai norimiems rezultatams gauti. Trečioje darbo dalyje atliekamas finansų sektorių priežiūros veiksnių vertinimas ES šalyse. Tam tikslui atskleidžiamas ir palyginamas centrinių bankų įtraukimo į ES šalių finansų sektorių priežiūrinę veiklą laipsnis bei analizuojama kiek ir kokios institucijos atlieka finansų sektoriaus priežiūrą, atliekamas finansų sektoriaus priežiūros modelio įtakos valstybių narių bankų sektoriaus veiklos rodikliams vertinimas.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas finansinės rizikos valdymas valstybės įmonėse. Analizuojamos finansinės rizikos rūšys su kuriomis susiduria valstybės įmonės vykdydamos savo veiklą. Taip pat aptariamos problemos, su kuriomis susiduria valstybės įmonės valdydamos finansinę riziką. Taip pat darbe analizuojama valstybės įmonių specifika teisinio reguliavimo aspektu.

Magistro baigiamajame darbe pateikti Lietuvos (proporcinės) ir Airijos (progresinės) mokesčių sistemų ypatumai, su darbo santykiais susijusių, pajamų apmokestinimo tarifai, palyginta Lietuvos ir Airijos mokestinė našta, namų ūkių išlaidos. Pirmajame skyriuje išvardijami namų ūkių pajamų šaltiniai, jų klasifikacija, pateikiami skirtingų rašytojų namų ūkio apibrėžimai. Antrajame skyriuje pateikiama mokesčių sistemų klasifikacija pagal apmokestinimo metodus, apžvelgiamos ES šalių mokesčių sistemos, gyventojų pajamos skirtingose šalyse, palyginama Lietuvos ir Airijos gyventojų pajamų tarifai, mokestinės lengvatos, pajamų apmokestinimo ypatumai. Trečiajame skyriuje atliktas mokesčių nuo atlyginimo apskaičiavimas, pagal Lietuvos ir Airijos pajamų apmokestinimo tarifus, pateikiami pagrindiniai Lietuvos ir Airijos socialiniai - ekonominiai rodikliai, išvardijamos mokestinės lengvatos, įvertinama darbdavio ir darbuotojo mokestinė našta, analizuojama kokią namų ūkių išlaidų dalį užima išlaidos maistui, būstui, transportui, įvardijami progresinių mokesčių privalumai ir trūkumai. Penktame skyriuje pateikiamos išvados ir siūlymai, kokie mokesčių pakeitimai siūlytini siekiant gerinti namų ūkių gerovę, didinti žmonių motyvaciją dirbti, mažinti namų ūkių mokestinę naštą.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas ne gyvybės draudimo įmonių portfelis. Pirmiausiai išanalizuojama pati ne gyvybės draudimo įmonių rinka, pagal pagrindinius rodiklius: pasirašytas įmokas, išmokėtas išmokas, sudarytas sutartis, draudimo įmonių koncentraciją. Po to analizuojamas ne gyvybės draudimo įmonių portfelis pagal pasirašytas įmokas ir išmokėtas išmokas bei apskaičiuojami įvairūs įmonių veiklos diversifikavimo rodikliai. Pirmajame skyriuje nagrinėjami draudimo veiklos teoriniai aspektai, pateikti draudimo veiklos ir draudimo rinkos apibrėžimai, portfelio sudarymas ir valdymas. Antrame skyriuje pateikiama ne gyvybės draudimo įmonių portfelių vertinimo metodologija, nustatomi svarbiausi analizės eigos etapai, metodai bei kriterijai. Trečioje dalyje analizuojama draudimo rinka ir pateikiami paveikslai parodantys ne gyvybės draudimo rinką, pagal pasirašytas įmokas, išmokėtas išmokas, sudarytas sutartis, įmonių koncentraciją ir portfelio struktūrą. Ketvirtoje dalyje analizuojami visos rinkos ir dviejų didžiausią dalį užimančių ne gyvybės draudimo įmonių mokumo ir nuostolingumo rodikliai. Penktoje dalyje skaičiuojami penkių didžiausių ne gyvybės draudimo įmonių veiklos diversifikavimo rodikliai, parodantys ar draudimo įmonės diversifikuoja savo veiklą.

Magistro baigiamajame darbe palyginimo metodu išanalizuota Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje veikiančių bendrovių rodikliai 2008 - 2014 m. laikotarpyje. Pirmame darbo skyriuje pateikta lietuvių ir užsienio autorių literatūros analizė rizikos valdymo ir draudimo tematika, aprašyti tyrimo metu naudoti draudimo techniniai rodikliai bei jų formulės. Antrasis skyrius skirtas darbe naudotų metodų ir duomenų aprašymui, išrinktos didžiausios rinkoje veikiančios draudimo bendrovės, bei tyrimui naudotinos draudimo rūšys. Trečioji dalis – tyrimo aprašymas. Pateikiamos analizei naudotos įvairios diagramos, lentelės, susisteminti tyrimui naudoti duomenys. Šio skyriaus gale pateikiamas bendras viso tyrimo įvertinimas bei įmonių palyginimas, išvados.

Magistro baigiamajame darbe yra išanalizuota ir įvertinta dabartinė Lietuvos finansų sektoriaus priežiūros struktūra, pagrindiniai jos pokyčiai 2009-2014 metais ir, remiantis atlikta analize ir ekspertiniu vertinimu, pateiktos tobulinimo galimybės. Pirmame skyriuje apžvelgiama ir apibūdinama finansų sektoriaus priežiūros samprata bei pagrindiniai ją sudarantys elementai, išskiriami ir lyginami geros finansų priežiūros kriterijai. Antrame skyriuje analizuojami Lietuvos finansų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo ypatumai nacionaliniu ir viršvalstybiniu lygmeniu, apimant pagrindines finansų sektoriaus dalis: kredito įstaigų sektorių, draudimo sektorių ir vertybinių popierių sektorių. Vertinami Lietuvos banko teisiniai įgaliojimai, pasikeitus Lietuvos finansų sektoriaus priežiūros modeliui bei prisijungus prie Europos Sąjungos finansų priežiūros institucijų sistemos. Taip pat vertinami kiekvieno atskiro finansų sektoriaus priežiūros reglamentavimo pokyčiai ir priežiūros praktika 2009-2014 metų laikotarpiu. Išskiriamos pagrindinės finansų sektoriaus priežiūros tobulintinos sritys. Trečiame skyriuje yra atliekamas Lietuvos finansų sektoriaus priežiūros tobulinimo galimybių ekspertinis vertinimas ir pateikiama šio vertinimo metodologija. Atliktas tyrimas padeda įvertinti Lietuvos finansų sektoriaus priežiūros struktūros, riziką ribojančios priežiūros ir verslo elgsenos priežiūros tobulinimo poreikį.