Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21993
Now showing1 - 6 of 6
  • research article[2010][S5][S001][13]
    Teisė į teisminę gynybą civilinio proceso reformos kontekste : mokslinių straipsnių rinkinys [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. - 1 elektron. opt. diskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2010. ISBN 9789955192275., P. 103-115

    Straipsnyje aptariama išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka ir jos santykis su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tam, kad teisminė gynyba būtų realiai įgyvendinama ir vyktų tinkamas teismo procesas, civilinio proceso įstatymai detalizuoja konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir nustato kreipimosi į teismą tvarką. Civilinė byla bus iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose, įstatymų leidėjas numato būtinybę laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl straipsnis skirtas aptarti išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratai ir turiniui. Aptariamos praktikoje daromos klaidos dėl neteisingo išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos suvokimo. Šiame straipsnyje nagrinėjamas ir tarpininkavimo, kaip vieno iš alternatyvių ginčo sprendimo būdų santykis su išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka. Straipsnio pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados.

      51
  • Item type:Publication,
    Civilinės bylos teismingumo teismui aktualūs klausimai
    [Aktuelle zuständigkeitsfrage der zivilsachen an zuständiges gericht]
    research article[2007][S4][S001][6]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 3(93)., p. 55-60

    Straipsnyje analizuojami aktualūs klausimai, kylantys vertinant teisės doktrinoje pateiktą rūšinio teismingumo sampratą ir šios kategorijos reikšmę teismų praktinėje veikloje. Be to, sprendžiami klausimai, ar civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi, yra teisės kreiptis į teismą prielaida ar šios teisės tinkamo realizavimo sąlyga, ar teismingumo taisyklių laikymasis turi vienodą reikšmę abiem teisenom (ieškinio ir ypatingajai) ar tik ieškinio teisenai. Autorės nuomone, ir teisės literatūroje vartojama, ir teismų praktikoje taikoma teismingumo sąvoka neatskleidžia rūšinio teismingumo sampratos esmės tuo aspektu, kad rūšinis teismingumas padeda nustatyti, tik koks – bendrasis ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą. Analogišką problemą autorė įžvelgia ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintoje įstatymo leidėjo nuostatoje, pagal kurią speciali teisėjų kolegija sprendžia ginčus dėl teismingumo (pabraukta autorės), o ne ginčus dėl priskirtinumo. Minėti klausimai aktualūs ir diskutuotini. Šiame straipsnyje autorė pateikia, jos nuomone, tinkamiausius šių klausimų sprendimo būdus.

      29  9
  • Item type:Publication,
    Условия осуществления права на обращение в суд по ГПК Литовской Республики
    [Teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą]
    research article[2006][S5][S001][4];
    Научные труды / Российская академия юридических наук. Москва : Юрист, 2006, т. 2, вып. 6., p. 947-950
      8
  • Item type:Publication,
    Kai kurios teisės kreiptis į teismą specialiosios sąlygos
    [Einige Sonderbedingungen für Recht auf Zugang zu Gericht]
    research article[2006][S5][S001][13]
    Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. Vilnius : Visus plenus, 2006. ISBN 9955990406., p. 11-23
      6
  • journal article[2006][S6][S001][8]
    Juristas : profesinis žurnalas juristams ir personalo specialistams. Vilnius : Pačiolis, 2006, Nr. 3 (kovas)., p. 16-23

    Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kurias iš LR CPK 137 straipsnyje išvardytų aplinkybių galima laikyti bendrosiomis kreipimosi į teismą sąlygomis, taikomomis abiem teisenoms, – tiek ieškinio, tiek ir ypatingajai teisenai. Atsakymas į šį klausimą turi didelę praktinę reikšmę, kadangi pozityvių teisinių padarinių kreipimasis į teismą asmeniui turės tik tuomet, jei byla bus iškelta teisėtai – jei į teismą bus kreipiamasi laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

      9
  • Item type:Publication,
    Kai kurios teisės kreiptis į teismą bendrosios sąlygos
    [Some general conditions of the right to apply to court]
    research article[2006][S4][S001][11];
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 2(80)., p. 123-133

    Straipsnyje analizuojamos kai kurios teisės kreiptis į teismą sąlygos. Svarbi ir reikšminga būtų išsami visų teisės kreiptis į teismą sąlygų analizė, tačiau tai – kitų darbų tema, neįmanoma visų sąlygų aptarti šiame straipsnyje. Autoriai, analizuodami kai kurias teisės kreiptis į teismą sąlygas, remdamiesi įstatymo leidėjo valia,civilinio proceso teisės doktrina, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atskleidžia kai kurių teisės kreiptis į teismą sąlygų esmę, jų įtaką teisei kreiptis į teismą siekiant teisminės gynybos ir tolimesniam bylos nagrinėjimui. Autoriai bando atsakyti į klausimą, kurias iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 137 straipsnyje išvardytų aplinkybių galima laikyti bendrosiomis teisės kreiptis į teismą sąlygomis,taikomomis ir ieškinio,ir ypatingajai teisenai. Atsakymas į šį,atrodytų, teorinį klausimą turi ne tik teorinės, bet ir didelės praktinės reikšmės, kadangi kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui suteikia tik tuo atveju, jei byla iškelta teisėtai – jei teisė kreiptis į teismą įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

      29  15