Das, Manob

Projekto tikslas: Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, ir manoma, kad netrukus šis skaičius dar išaugs. Miestų teritorijų augimas mažina ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas. Ekosisteminės paslaugos (EP) yra labai svarbios žmonių gerovei, todėl būtina suvokti, kaip žemėnauda ir klimato kaita paveiks jų teikimą miestuose. Miestų plėtra yra vienas iš didžiausią poveikį ekosistemų degradacijai darančių veiksnių. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur didieji miestai yra vieni sparčiausiai augančių Europoje. Europoje ir Lietuvoje atlikta nedaug žemėnaudos ir klimato kaitos poveikio EP tyrimų. Suprasti, kaip žemėnauda ir klimato kaita ateityje paveiks miestų teritorijas, yra labai svarbu siekiant užtikrinti miestų gyvybingumą. Projekto „Ekosisteminių paslaugų miesto teritorijose kartografavimas ir prognozavimas” (MAFESUR) tikslas – ištirti žemėnaudos ir klimato kaitos poveikį EP teikimui trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bus vertinami 3 būsimi žemėnaudos ir 3 klimato scenarijai iki 2050 metų. Kiekvienoje tiriamoje vietovėje bus kartografuojamos 2 reguliavimo ir 2 aprūpinimo EP ištekliai. Iš viso kiekvienam miestui bus parengti 9 scenarijai ir 36 EP sluoksniai.

Numatytos veiklos:

Suinteresuotųjų šalių įtraukimas, literatūros apžvalga ir duomenų rinkimas.
Žemėlapių sudarymas ir būsimų žemėnaudos pokyčių prognozavimas pagal skirtingus klimato scenarijus.
EP žemėlapių sudarymas ir prognozavimas.

MAFESUR rezultatai bus platinami įvairiais kanalais, kad pasiektų visas visuomenės grupes ir padėtų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valdžios institucijoms gauti mokslu pagrįstos informacijos geresniam miestų planavimui ir gyvenimui juose. MAFESUR suteiks patikimą informaciją, kuri padės tiriamoms teritorijoms tapti atsparesnėmis. Projektas padės Lietuvai įgyvendinti nacionalines (pvz., Lietuvos vizija 2050), ir prisidėti įgyvendinant regionines (pvz., ES biologinės įvairovės strategija 2030) ir pasaulines (pvz., JT darnaus vystymosi tikslai) strategijas.

Daugiau nei pusė Europos dirvožemio, be kitų problemų, kenčia nuo taršos, erozijos ir tankinimo problemų, o pagal klimato kaitos scenarijų ši degradacija tik dar labiau blogėja. Šiuo metu dirvožemio kokybės prastėjimas kasmet kainuoja apie 50 mlrd. eurų. Tačiau dirvožemio sveikata vis dar laikoma abstrakčia sąvoka, kuri negali būti įtraukta į finansinę veiklą ir kurią labai sunku reglamentuoti. InBestSoil projekto tikslas yra sukurti investicijų į dirvožemio sveikatos išsaugojimą ir atkūrimą sistemą, plėtojant sveiko dirvožemio lyginant su paveikto dirvožemio ekosistemos teikiamų paslaugų ekonominio vertinimo sistemą, bei įtraukti ją į verslo modelius. Viešosioms ir privačioms organizacijoms tai suteiks ekonominę vertę jų veiksmams, susijusiems su dirvožemio sveikata, bei įgalins rengti bendras strategijas bendradarbiaujant su vietiniais suinteresuotaisiais asmenimis siekiant nacionalinių ir ES politikos ambicijų. InBestSoil pateiks duomenis, įrodymus, įrankius ir modelius, skirtus įvertinti, kaip investicijos į dirvožemio sveikatą gali prisidėti prie perėjimo prie ilgalaikio, atsparaus ir tvaraus dirvožemio naudojimo. Tyrimai bus atliekami 6 švyturiuose ir 3 gyvosiose laboratorijose – iš viso 9 tyrimų srityse, keturiuose Europos biogeografiniuose regionuose (Borealiniame, Žemyniniame, Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros) ir įvairios paskirties žemėje (žemės ūkio, miškų, miesto, kasybos). Tai bus bendro kūrimo ir projektavimo modeliai, kuriuose atsispindės skirtingų kūrėjų požiūris, atsakingi tyrimai ir inovacijos bei atviras mokslas. Šiame 48 mėnesių projekte dalyvauja dvidešimt labai skirtingų profilių partnerių iš dešimties šalių (universitetai, mažos ir vidutinės įmonės, konsultavimo kompanijos, ūkininkai, NVO ir kt.). Tokia projekto partnerių sudėtis palengvins rezultatų sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavimą bei paskatins įmonių, investicinių kompanijų ir viešojo administravimo institucijų investicijas į dirvožemio sveikatą visame pasaulyje.

Norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 laipsnio visuotinio atšilimo slenkstį ir iki 2050 m. įgyvendinti Europos žaliojo kurso neutralaus klimato tikslą, būtina ženkliai sumažinti antropogeninį išmetamų teršalų kiekį bei maksimaliai padidinti CO2 absorbentus. Miškai bei sengirės kaip CO2 absorbentas iš dalies kompensuoja antropogeninio išmetamo CO2 kiekio didėjimą ir yra reikšmingas klimato kaitos buferis. Priklausomai nuo miškų charakteristikų, jų valdymo bei pačios ekosistemos teikiamų paslaugų, patys miškai gali būti ne tik grynieji CO2 absorbentai, bet ir CO2 šaltiniai. Vykdant OptFor-EU projektą bus sukurta sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS), skirta miškų valdytojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, su galimais variantais ir būdais optimizuoti dekarbonizaciją ir kitas miško ekosistemų paslaugas (Forest Ecosystem Services – FES) visoje Europoje. Remiantis esamais duomenų šaltiniais, naujausiais miškų vertinimo rodikliais bei sąsajomis tarp klimato veiksnių, miškų atsako ir ekosistemos paslaugų, OptFor-EU sieks įgyvendinti penkis pagrindinius tikslus: (1) Pateikti atnaujintą „Miško klimato“ („Forest-Climate Nexus“) ir „Miško ekosistemos paslaugų (FES)“ aprašą; (2) Eliminuoti į galutinį vartotoją orientuotą proceso modeliavimą; (3) Įgalinti galutinius miško vartotojus priimti pagrįstus sprendimus, didinančius pateis miško atsparumą ir dekarbonizaciją; (4) Sukurti inovatyvią sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS) ir (5) Mažinti atotrūkį tarp skirtingų ES strateginių prioritetų, fundamentalaus mokslo bei miškų ir su mišku susijusių sektorių suinteresuotųjų šalių. Remiantis pasiūlos-paklausos metodu, projekto įgyvendinimo metodologija apjungia nuolatinį duomenų konsolidavimą, modeliavimą ir bendrą sprendimų kūrimo procesą kartu su miškų valdytojais ir kitais suinteresuotų šalių praktikais visuose Europos miškų tipuose. DSS sistema bus sukurta ir išbandyta aštuoniose atvejų analizės srityse. Bus siekiama, kad paslauga būtų paruošta naudojimui ir atitiktų TRL7 Europos lygmeniu, o parengtas sistemos perdavimo vartotojui planas padidins poveikį visuomenei ir verslui.

Vis labiau pripažįstama biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų bei jų teikiamų paslaugų svarba. Buvo pradėtos politikos iniciatyvos, tokios kaip Europos Sąjungos bioįvairovės strategijos 2020 ir 2030 m., IPBES, IPCC ir CBD, skirtos biologinei įvairovei, gamtos kapitalui ir susijusioms vertybėms spręsti. Tyrimai sukūrė žinių bazę, leidžiančią geriau suprasti gamtos ir žmogaus sąveiką, kuri yra ekosistemų paslaugų (ecosystem services – ES) teikimo pagrindas. Pagrindinis susijusių veiksmų tikslas – pateikti patikimą informaciją, kurią būtų galima panaudoti siekiant paremti ekosistemų apsaugą, atkūrimą ir tvarų bei klimatui neutralų naudojimą iki 2030 m. MAES pateikė konceptualią, metodologinę ir duomenų bazę išsamiems vertinimams atlikti; įvairiais erdviniais masteliais, įskaitant visų ekosistemų paslaugų vertinimą (2020 m.) ir vertinimus Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vis daugiau prieinama žinių ir duomenų apie skirtingus ekosistemų tipus (įskaitant saugomas ir jūrų teritorijas). Kitas žingsnis – integruoti skirtingus MAES komponentus (ekosistemos žemėlapių sudarymą, būklę, apskaitą) ir sudaryti sąlygas ekosistemų paslaugoms įsisavinti juos priimant sprendimus. Pagrindiniai iššūkiai apima biologinės įvairovės ekosistemos būklės ir ekosistemų paslaugų santykių įrodymą ir susiejimą su Europos Sąjungos politika. Konsorciumas vienija ekspertus iš visų ES valstybių narių, asocijuotų šalių ir ES užjūrio regionų su suinteresuotosiomis šalimis iš įvairių viešojo ir privataus sektorių. Konsorciumo kompetenciją sudaro pagrindiniai ekosistemų paslaugų mokslo, ekosistemų apskaitos ir mokslo, politikos ir verslo sąsajų ekspertai (ekologai, ekonomistai, socialiniai mokslininkai). Todėl įgyvendinant projektą bus pateiktos taikomos priemonės ir modeliai bei jų naudojimo gairės. Projektas pateiks realius, įrodymais pagrįstus ir suderintus ekosistemų paslaugų sprendimų priėmimo visoje Europoje atvejus, leidžiančius pakeisti dinamiką, sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir užtikrinti esminį ekosistemų paslaugų tvarų tiekimą ir naudojimą.