Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21790
Rodoma1 - 10 iš 25
  • research article[2017][S5][H001][12]
    Žinija kaip vertybė ir vertybės žinijoje : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Naujoji Romuva, 2017. ISBN 9786098035490., p. 11-22
      25
  • Item type:Publikacija,
    Mokslas, religija ir religinis jausmas
    [Science, religion and religious feeling]
    conference paper[2017][T1e][H001][1]
    Religijos dinamika kultūroje : tapatybių sąveikos ir jų raiška : tarptautinė mokslinė tarpdalykinė konferencija : santraukos = Dynamics of religion in culture : interactions of identities and their expression. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017. ISBN 9789955198826., p. 71
      15
  • Item type:Publikacija,
    Mokėti klausti
    [Philosophy and the meaning of arts]
    review article[2016][C1a][H001][6]
    Problemos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 90., p. 179-184
      6
  • Item type:Publikacija,
    Creative technologies entrapped by instrumental mind
    [Kūrybinės technologijos instrumentinio proto gniaužtuose]
    research article[2016][S1][H001][11]
    Filosofija. Sociologija = Philosophy, sociology / Lietuvos mokslų akademija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2016, t. 27, Nr. 1., p. 40-50

    The paper poses a question why creative processes are more and more often related to technologies and that is clearly visible in institutionalized scientific, cultural and political discourses. It is noteworthy that technologies, creative technologies including, are becoming instrumental mind-based methods, which aim to perform everything more efficiently, more economically and more advantageously. This way creative activity loses its essence and becomes a commodity easily defined in economic categories, and thus it is employed as an effective means used to control, influence and even manipulate the human consciousness. It is likely that modern technologies push everything that is essential to human life to periphery, everything that joins people for shared activities and has intrinsic values. The paper attempts to show that even the so-called “scientific axiology” based on formal social technologies is unable to deal with axiological problems of creative human essence if personal or subject-related intrinsic values are not taken into account. This way it is most likely to happen that such evaluation which emphasizes individual and unique emotional and spiritual human reality tends to be downplayed. This fact corroborates intuitive understanding that technologies employed in creative activities should serve only as a supplementary tool but not become a self-contained tool which overshadows transcendental human creative powers. It points to the conclusion that though the usage of technical terms in contemporary science and art (culture, in general) is hardly avoidable, it should be attempted to return to the initial concept of creativity according to which it is perceived as a spontaneous self-expression. The underlying reason for the idea is that penetration of modern technologies into the domain of artistic creativity destroys the human essence, and turning creativity into a technological process leads to inevitable destruction of a creative process.

      3
  • Item type:Publikacija,
    Kas kinta kintant technikos sampratai
    [What changes with the shift of the concept of technology]
    research article[2015][S4][H001][9]
    Santalka : Filosofija. Komunikacija / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2015, t. 23, Nr. 1., p. 35-43

    Straipsnyje perteikiamos aiškinamuosiuose žodynuose ir enciklopedijose nurodytos terminų technika ir technologija reikšmės, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jos kinta ir yra ganėtinai skirtingos. Nepaisant skirtumų, šie terminai vis dažniau vartojami sinonimiškai. Keliamas klausimas – ką iš tiesų jie reiškia ir kodėl jie socialiniuose, politiniuose, kultūriniuose, filosofiniuose ir net buitiniuose diskursuose siejami su žodžiais instrumentas, aparatas, mašina, mechanizmas, fabrikas, industrija ir t. t. Sparčiai plėtojantis šiuolaikinėms elektroninėms komunikacijos priemonėms, šis klausimas tampa ypač aktualus, nes šios priemonės leidžia atsirasti vietinėms bendruomenėms, kurios vartoja specifinę kalbą, kuria savą lingvistinę kultūrą. Terminai technika ir technologija pamažu įgauna simbolinę galią, ir tai verčia kelti naujus klausimus, susijusius su žodžio ir ženklo įtaka žmogaus mąstymui bei jausenai. Remiantis neuromokslų ir analitinės filosofijos įžvalgomis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pernelyg dažnas minėtų terminų vartojimas galbūt gali iš esmės pakeisti net žmogaus smegenų struktūras ir funkcionalius ryšius, o kartu perkeisti ir pačią žmogaus esmę. O tai kelia didelį rūpestį.

      13
  • Item type:Publikacija,
    Dėmesys technologijoms: rūpestis ar technologija?
    [Focus on technologies: worry or technology?]
    research article[2015][S4][H001][10]
    Santalka : Filosofija. Komunikacija / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2015, t. 23, Nr. 2., p. 139-148

    Straipsnyje analizuojami technikos ir technologijų vertinimai šiuolaikiniuose filosofiniuose diskursuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Martino Heideggerio teikta ir tapusi klasikine technikos samprata dažnai ne tik kvestionuojama, bet ir nueina užmarštin. Vietoj jos įsigali technologinio determinizmo koncepcija, pasak kurios, technologijų kaita lemia socialinių sistemų (taip pat ir žmogaus) kaitą, o ne atvirkščiai. Dabar technē arba technika, dažniausiai suprantama grynai instrumentine, pagaliau galios prasme – kaip galinga priemonė, įrankis, mechanizmas ką nors paveikti, pakeisti, valdyti, pagaliau dėl to valdymo net manipuliuoti žmogaus sąmone, jo jausmais. Todėl, nepaisant to, kad techniką žmogus jau „prisijaukino“, kyla rimta atsakomybės už jos naudojimą ir plėtrą problema. Keliamas klausimas – ar vis didėjantis visuomenės dėmesys šiuolaikinėms technologijoms nėra savotiška postmoderniojo kapitalizmo „technologija“ kaip manipuliavimo visuomenės sąmone priemonė. Greta galimo teigiamo atsakymo į šį klausimą svarstoma Alberto Borgmanno teikta mintis, kad technologijų plėtros priežastys turi ontologinę dimensiją – jos yra pati žmogaus prigimtis, jo troškimas išsiaukštinti ir garbinti savo kūrybiškumą. Todėl daroma išvada, kad svarbu kur kas giliau ir plačiau ištirti pačią kūrybiškumo prigimtį.

      15
  • Item type:Publikacija,
    Vertybių erdvėlaikis: kaitos ir pastovumo problema
    [Values space-time: the problem of changing and stability]
    research article[2014][S1][H001][10]
    Filosofija. Sociologija = Philosophy, sociology / Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2014, t. 25, Nr. 3., p. 164-173

    Straipsnyje kultūrinių žemėlapių kontekste analizuojamas vertybių erdvėlaikis – vertybių sklaida laike ir erdvėje, erdvę suprantant ne tik kaip „vertybių žemėlapį“, bet ir kaip trečią dimensiją – „vertybių gylį“, jų pakopinę sandarą. Parodoma jų kaita laike ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek klasikinėje, tiek modernioje aksiologijoje greta instrumentinių ir sisteminių vertybių regimos savo tapatumą išlaikančios esminės vertybės. Keliamas klausimas, kuo tai paaiškinti ir pagrįsti. Greta fenomenologine refleksija ir analitika paremtų atsakymų į šį klausimą pateikiamas ir naujas požiūris, kuris grindžiamas transdisciplininį pobūdį turinčia sinergetine paradigma.

      7
  • research article[2014][S4][H001][10]
    European scientific journal. Kočani : European Scientific Institute, 2014, vol. 10, no. 14., p. 159-168

    The paper focuses on the analysis of the creativity phenomenon and it adopts a transdisciplinary approach. The knowledge of synergetics, sociosynergetics and cognitive sciences combined together with philosophical reflections suggest that creative abilities of a human being make the core of reality.

      5
  • conference paper[2012][T1e][H001][1]
    SOCIN 2012: 1st international interdisciplinary conference on social innovations : abstracts’ book of Mykolas Romeris University research days 2012 “Social innovations: theoretical and practical insights” [Elektroninis išteklius] / Mykolas Romeris University. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2012. ISBN 9789955194590., p. 125
      8
  • research article[2012][S5][H001][13]
    Religia (gruzinų k.). Tbilisi : Samšoblo, 2012, № 2., p. 32-44
      10