Kanišauskas, Saulius
Mokslas, religija ir religinis jausmas : monografijaItem type:Publication, [Science, religion and religious feeling]Nors ši knyga pavadinta moksline (monografija), nors joje gausu mokslinių, filosofinių ir teologinių terminų bei koncepcijų, iš tiesų ji skirta visiems, kurie netikėdami tiki ir tikėdami netiki. Toks yra daugelio dabartinių žmonių bruožas. Nuo XVIII amžiaus ėmęs sparčiai plisti religinio tikėjimo ir mokslinio pažinimo supriešinimas gajus iki šiol. Tačiau ar iš tiesų jau pirmieji Bažnyčios tėvai pasisakė prieš mokslą? Kas iš tiesų yra mokslas, ir ar mes žinome, kas yra religija, Dievas? Gal bene garsiausią dabarties ateistą profesorių R. Dawkinsą derėtų vadinti ne ateistu, o okultistu? Pagaliau kas yra tas „kosminis religinis jausmas“, kurio kliovėsi ne tik įžymusis A. Einsteinas, bet ir daug kitų garsių mokslininkų? Atsakymų į įvardytus ir panašius klausimus paieškos – šios knygos centrinė ašis. Ne į visus klausimus atsakyta, o ir vargu ar tai įmanoma. Bet autorius įsitikinęs ir bando įtikinti, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų to, kas vadinama religiniu jausmu.
89 94 Devaluation of values or a creative need to transcend into the depth?Item type:Publication, [Vertybių devalvacija ar kūrybinis poreikis transcendentuoti į gelmę?]research article[2018][S1b][H001][11]Creativity studies. Vilnius : Vilnius Gediminas Technical University, 2018, vol. 11, no. 2., p. 273-283The recent decades have witnessed the increased society’s attention to values based on welfare state and the economics of happiness, and this however becomes worrying. The term of “value” has started to be employed inarticulately and irresponsibly in public and even creative discourses. Thus, the question arises whether we face the process of devaluation of values? The paper reflects on contemporary tendencies of research in axiology and maintains that the increased focus on values appears not due to the lack of satisfying material needs but because of the unconscious creative need to transcend into the depth, that is because of ontological longing for something absolutely genuine.
29 14Scopus© Citations 2 - book[2018][K2a1][H001][319]
; Vilnius : Registrų centras, 2018Mokslo filosofija dėstoma beveik visuose Lietuvos universitetuose rengiant filosofus arba kaip pasirenkamasis studijų dalykas, bet tam skirto vadovėlio lietuvių kalba iki šiol dar nebuvo. Mokslo filosofijos pagrindai dėstomi aprėpiant, autorių manymu, svarbiausias dalyko sampratas ir problemas, savita vadovėlio struktūra pagrįsta teminės analizės idėja. Pateikiama daug mokslo ir filosofijos istorijos faktų, o tekste ir nuorodose – kai kurių mokslinių ir filosofinių terminų paaiškinimų. Vadovėlio pabaigoje pateikta filosofų ir mokslininkų vardų bei pavardžių originali ir adaptuota rašyba, rekomenduojamos literatūros sąrašas, taip pat atsakymai į kiekvieno skyriaus žinių įtvirtinimo klausimus. Vadovėlis pirmiausia skirtas įvairių specialybių magistrantams ir doktorantams, pasirinkusiems mokslo filosofijos studijas, bet gali būti naudingas bet kurios srities specialistams, nes skatina tarpdisciplininį požiūrį į tiriamus dalykus bei euristinį mąstymą.
237 78 Žinija, pažinimas ir vertybių kaitaItem type:Publication, research article[2017][S5][H001][12]Žinija kaip vertybė ir vertybės žinijoje : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Naujoji Romuva, 2017. ISBN 9786098035490., p. 11-2225 Mokslas, religija ir religinis jausmasItem type:Publication, [Science, religion and religious feeling]conference paper[2017][T1e][H001][1]Religijos dinamika kultūroje : tapatybių sąveikos ir jų raiška : tarptautinė mokslinė tarpdalykinė konferencija : santraukos = Dynamics of religion in culture : interactions of identities and their expression. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017. ISBN 9789955198826., p. 7115 - research article[2017][S4][H001][9]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017, t. 9, Nr. 1., p. 249-257
Laisvės, lygybės ir teisingumo idėjos tapo ne tik intensyvaus filosofinio diskurso objektu, bet ir politinės kovos įrankiais. Ypač ryškiai tai regima plintant neoliberalizmo, kurio tikslas – laisvės viešpatija, ideologijai. Kita vertus, dabartiniuose socialiniuose ir politiniuose diskursuose aukščiausioms vertybėms priskiriama laisvė neminima nei klasikinėse, nei moderniose aksiologijose. Tai verčia klausti, ar iš tiesų laisvė yra vertybė. Bandant atsakyti į šį klausimą, straipsnyje trumpai aptariamos laisvės sampratos ir su jomis susijęs „laisvės paradoksas“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertybės yra neatsiejamos nuo žmogiškų poreikių, o laisvės po-reikis nėra nei kardinalus, nei – juo labiau – esminis. Daroma išvada, kad dabartinis laisvės išaukštinimas ir jos priskyrimas vos ne aukščiausioms vertybėms ne tik kelia rimtą klausimą, kodėl laisvė kaip vertybė neminima tiek klasikinėse, tiek moderniose aksiologijose, bet ir verčia atsigrįžti į pačią laisvės sampratą, į jos ontologinį statusą, o tam būtini išsamesni tyrimai.
23 20 - research article[2017][S4][H001][9]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017, t. 9, Nr. 2., p. 127-135
Straipsnyje keliamas klausimas, ar neoliberalų „laisvės viešpatijos“ siekis turi kokį nors ontologinį pagrindą. Laisvės ontologinio pagrįstumo problemą iškėlęs J.-P. Sartre‘as ją sprendė teiginiu, kad „žmogus yra pasmerktas laisvei“. Bet jo manymas, kad žmogiškosios būties vertė ir išskirtinumas kyla iš absoliutaus nedeterminuoto spontaniškumo, verčia atsigrįžti į I. Kanto teiktą laisvės antinomiją ir su ja susijusią determinizmo problemą. Parodoma, kad šiuolaikiniai problemos „determinizmas versus indeterminizmas“ sprendimai faktiškai yra kontingentiški. Net ir gamtiniuose procesuose kontingencija kaip būtinumo stoka reiškiasi jiems imanentiškoje emergentinėje evoliucijoje – tvarkos būvius keičia chaosas, o jį keičia kokybiškai nauja tvarka. Todėl gamtinės ir socialinės tikrovės raidoje vienodai tikėtina tiek laisvė, tiek jos stoka. Tad su chaosu siejama laisvė yra tik savaiminės būties modusas, o todėl reikia manyti, kad laisvė savaiminės vertės neturi, ji gali būti įvardyta tik kaip instrumentinė vertybė – priemonė tikslams siekti. Daroma išvada, kad neoliberalų skleidžiama „laisvės viešpatijos“ idėja ontologinio pagrindo neturi.
43 13 - review article[2016][C1a][H001][6]Problemos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 90., p. 179-184
6 Creative technologies entrapped by instrumental mindItem type:Publication, [Kūrybinės technologijos instrumentinio proto gniaužtuose]research article[2016][S1][H001][11]Filosofija. Sociologija = Philosophy, sociology / Lietuvos mokslų akademija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2016, t. 27, Nr. 1., p. 40-50The paper poses a question why creative processes are more and more often related to technologies and that is clearly visible in institutionalized scientific, cultural and political discourses. It is noteworthy that technologies, creative technologies including, are becoming instrumental mind-based methods, which aim to perform everything more efficiently, more economically and more advantageously. This way creative activity loses its essence and becomes a commodity easily defined in economic categories, and thus it is employed as an effective means used to control, influence and even manipulate the human consciousness. It is likely that modern technologies push everything that is essential to human life to periphery, everything that joins people for shared activities and has intrinsic values. The paper attempts to show that even the so-called “scientific axiology” based on formal social technologies is unable to deal with axiological problems of creative human essence if personal or subject-related intrinsic values are not taken into account. This way it is most likely to happen that such evaluation which emphasizes individual and unique emotional and spiritual human reality tends to be downplayed. This fact corroborates intuitive understanding that technologies employed in creative activities should serve only as a supplementary tool but not become a self-contained tool which overshadows transcendental human creative powers. It points to the conclusion that though the usage of technical terms in contemporary science and art (culture, in general) is hardly avoidable, it should be attempted to return to the initial concept of creativity according to which it is perceived as a spontaneous self-expression. The underlying reason for the idea is that penetration of modern technologies into the domain of artistic creativity destroys the human essence, and turning creativity into a technological process leads to inevitable destruction of a creative process.
3 Kas kinta kintant technikos samprataiItem type:Publication, [What changes with the shift of the concept of technology]research article[2015][S4][H001][9]Santalka : Filosofija. Komunikacija / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2015, t. 23, Nr. 1., p. 35-43Straipsnyje perteikiamos aiškinamuosiuose žodynuose ir enciklopedijose nurodytos terminų technika ir technologija reikšmės, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jos kinta ir yra ganėtinai skirtingos. Nepaisant skirtumų, šie terminai vis dažniau vartojami sinonimiškai. Keliamas klausimas – ką iš tiesų jie reiškia ir kodėl jie socialiniuose, politiniuose, kultūriniuose, filosofiniuose ir net buitiniuose diskursuose siejami su žodžiais instrumentas, aparatas, mašina, mechanizmas, fabrikas, industrija ir t. t. Sparčiai plėtojantis šiuolaikinėms elektroninėms komunikacijos priemonėms, šis klausimas tampa ypač aktualus, nes šios priemonės leidžia atsirasti vietinėms bendruomenėms, kurios vartoja specifinę kalbą, kuria savą lingvistinę kultūrą. Terminai technika ir technologija pamažu įgauna simbolinę galią, ir tai verčia kelti naujus klausimus, susijusius su žodžio ir ženklo įtaka žmogaus mąstymui bei jausenai. Remiantis neuromokslų ir analitinės filosofijos įžvalgomis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pernelyg dažnas minėtų terminų vartojimas galbūt gali iš esmės pakeisti net žmogaus smegenų struktūras ir funkcionalius ryšius, o kartu perkeisti ir pačią žmogaus esmę. O tai kelia didelį rūpestį.
13