Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20426
Rodoma1 - 4 iš 4
  • Item type:ETD,
    Mentorystės vaidmuo teisėsaugos institucijų veikloje
    [The Role of Mentorship in the Activities of Law Enforcement Institutions]
    magister thesis[2026][S001]
    Chadauskaitė, Laura

    Darbo aktualumas. Mentorystė plačiai taikoma verslo ir švietimo srityse, tačiau teisėsaugos institucijose jos samprata ir taikymas išlieka nepakankamai ištirti, ypač Lietuvos kontekste. Policijoje egzistuojantis adaptacijos procesas gali būti laikomas mentorystės forma, tuo tarpu prokuratūroje ji nėra aiškiai išvystyta. Tai rodo šios srities mokslinių tyrimų ir praktinio tobulinimo poreikį. Darbo objektas – mentorystė policijos ir prokuratūros institucijų veikloje. Darbo tikslas – išanalizuoti mentorystės teisinį reglamentavimą ir įgyvendinimą Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti esmines mentorystės nuostatas. 2. Išanalizuoti skirtingas mentorystės formas teisėsaugos institucijose. 3. Išnagrinėti mentorystės ypatumus Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. 4. Įvertinti teisėsaugos institucijų požiūrį į praktinį mentorystės įgyvendinimą. Darbo metodai. 1. Mokslinės literatūros ir teisės aktų apžvalga, analizė ir apibendrinimas (taikyta siekiant apibrėžti mentorystės raidą ir jos įtaką visuomenėje bei atskleisti mentorystės ypatumus pasireiškiančius atskirose teisėsaugos institucijose). 2. Lyginamasis metodas buvo taikytas mokslinio tyrimo metu analizuojant ir vertinant mentorystės teisinio reglamentavimo ypatumus bei šio instituto praktinio įgyvendinimo aspektus Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. Šis metodas leido atskleisti panašumus ir skirtumus tarp dviejų institucijų požiūrio į mentorystę, taip pat identifikuoti galimus reglamentavimo ir praktikos tobulinimo aspektus. 3. Interviu (standartizuotas) metodas buvo naudojamas siekiant apklausti ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnus, tiesiogiai kalbantis nagrinėjama tema. Iš anksto buvo numatomi pokalbio rėmai ir klausimų ratas, į kuriuos reikėjo gauti atsakymus. Duomenys buvo fiksuojami naudojantis mobilaus ryšio telefonu - diktofonu. 4. Kokybinio tyrimo duomenys buvo apdoroti turinio (content) analizės metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados. 1. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad mentorystė teisėsaugos institucijose yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik žinių ir praktinių įgūdžių perdavimą, bet ir svarbų vaidmenį formuojant darbuotojų profesinę tapatybę, vertybines nuostatas bei organizacinę kultūrą. Ji veikia kaip formalus ir neformalus mokymosi procesas, papildantis profesinį rengimą ir prisidedantis prie efektyvesnio teisės normų taikymo praktikoje. 2. Nustatyta, kad mentorystė teisėsaugos institucijose nėra vienalytė ir pasireiškia įvairiomis formomis – per adaptacijos laikotarpius, stažuotes, praktikas, pameistrystės modelius bei kasdienę profesinę sąveiką. Tačiau dažniausiai ji veikia kaip kitų procesų sudėtinė dalis ir nėra aiškiai įtvirtinta kaip savarankiškas institutas. 3. Tyrimas parodė, kad Lietuvos policijoje mentorystė taikoma plačiai, tačiau nėra pakankamai nuosekliai organizuojama, o jos įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo individualių veiksnių. Tuo tarpu prokuratūroje mentorystės elementai daugiausia pasireiškia per stažuotės institutą, tačiau nėra aiškiai išskirti kaip savarankiškas procesas ir dažnai vyksta neformaliai. 4. Empiriniai duomenys patvirtino, kad mentorystė yra reikšminga profesinės adaptacijos priemonė, tačiau jos taikymas praktikoje yra nevienodas ir dažnai priklauso nuo mentoriaus kompetencijų bei individualios motyvacijos. Taip pat nustatyta, kad mentorių skatinimo sistema nėra nuosekliai taikoma – policijoje ji egzistuoja fragmentiškai, o prokuratūroje iš esmės nėra aiškiai apibrėžta. 5. Apibendrinus nustatyta, kad mentorystės teisinis reglamentavimas teisėsaugos institucijose yra fragmentiškas ir nepakankamai detalus, todėl ribojamos galimybės užtikrinti nuoseklų profesinių kompetencijų ugdymą ir vienodesnę teisės normų taikymo praktiką. Rekomendacijos. 1. Rekomenduojama teisėsaugos institucijose aiškiau apibrėžti mentorystės procesą teisės aktuose ar vidiniuose norminiuose dokumentuose, nustatant jo tikslus, dalyvių funkcijas, atsakomybes ir rezultatų vertinimo kriterijus, taip pat įtvirtinti nuoseklią mentorystės organizavimo tvarką, apimančią įgyvendinimo etapus, mokymo turinį ir grįžtamojo ryšio mechanizmus, pritaikytus skirtingų institucijų veiklos specifikai. 2. Siūloma policijos sistemoje aiškiau struktūruoti mentorystės taikymą adaptacijos procese, o prokuratūroje – papildyti stažuotės reglamentavimą mentorystės nuostatomis, apibrėžiant mentoriaus vaidmenį, funkcijas bei praktinius įgyvendinimo aspektus. 3. Taip pat rekomenduojama nustatyti nuosekliai taikomas mentorių motyvavimo priemones, įskaitant darbo krūvio koregavimą, finansinį skatinimą ir profesinio pripažinimo formas, bei sudaryti sąlygas neformalios mentorystės plėtrai, skatinant kolegialų bendradarbiavimą ir patirties dalijimąsi, užtikrinant, kad ji papildytų formalų mentorystės reglamentavimą. Ginamojo darbo teiginių pagrindimas. 1. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad mentorystė analizuotose Lietuvos teisėsaugos institucijose yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik žinių ir praktinių įgūdžių perdavimą, bet ir svarbią profesinės adaptacijos, vertybinių nuostatų formavimo bei teisės normų taikymo praktikoje funkciją. 2. Nustatyta, kad Lietuvos policijoje mentorystės elementai yra integruoti į profesinės adaptacijos procesą, tačiau nėra aiškiai reglamentuoti kaip savarankiškas institutas, todėl jų įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo individualių veiksnių. Prokuratūroje mentorystė daugiausia pasireiškia per stažuotės institutą, tačiau nėra sistemiškai apibrėžta, dėl to dažnai vykdoma neformaliai. 3. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nors mentorystė teisėsaugos institucijose faktiškai taikoma, jos teisinis reglamentavimas yra fragmentiškas ir nepakankamai detalus. Dėl to kyla poreikis aiškiau apibrėžti mentorystės tikslus, principus, dalyvių funkcijas ir vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti nuoseklesnį profesinių kompetencijų ugdymą ir vienodesnę teisės normų taikymo praktiką. 4. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad pirmasis, antrasis ir ketvirtasis ginamieji teiginiai pasitvirtino, o trečiasis – pasitvirtino iš dalies. Tyrimas patvirtino, kad mentorystė teisėsaugos institucijose yra reikšminga profesinės adaptacijos, profesinių kompetencijų ugdymo ir vertybinių nuostatų formavimo priemonė, tačiau jos teisinis reglamentavimas išlieka fragmentiškas. Nustatyta, kad policijoje mentorystės elementai taikomi praktikoje, tačiau nėra sistemiškai reglamentuoti, o prokuratūroje mentorystė nėra aiškiai ir nuosekliai organizuota, tačiau egzistuojantys mentorystės elementai I stažuotės procesas leidžia naujiems prokurorams iš dalies perimti profesinę patirtį ir įsitvirtinti tarnyboje. Nepasitvirtinusių ginamųjų teiginių tyrimo metu nenustatyta. Baigiamojo darbo struktūra. Šį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, literatūros sąrašas, santrumpų sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 12 lentelių. Iš viso baigiamąjį darbą sudaro 98 puslapiai.

      7  23
  • Item type:ETD,
    Ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmuo užtikrinant asmens teisių apsaugą
    [The Role of the Professional Ethics of a Pre-trial Investigation Officer in Ensuring the Protection of Individual Rights]
    master thesis[2023][S001]
    Glavinskienė, Roberta

    Baigiamojo darbo tema – „Ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmuo užtikrinant asmens teisių apsaugą“, tyrimo tikslas - išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno vaidmenį profesinės etikos kontekste užtikrinant asmens teisių apsaugą, tyrimo tikslas - ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmuo asmens teisių užtikrinimo požiūriu. Baigiamojo darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūno koncepciją Lietuvos teisėje, išanalizuoti profesinės etikos sampratą ir raiškas ikiteisminio tyrimo pareigūno darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose, išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimus asmens teisių užtikrinimo požiūriu, išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmenį užtikrinant asmens teises, išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklos ypatumus profesinės etikos aspektu, išanalizuoti skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų statistiką. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalys, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Naudojantis aprašomuoju ir analizės metodais, buvo aprašyta bei išanalizuota ikiteisminio tyrimo pareigūno koncepcija, profesinės etikos aspektu darbinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, dokumentų analizavimo metodu buvo bandoma nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai pakankamai reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose profesinės etikos požiūriu, empiriniu tyrimo buvo siekiama baigiamojo darbo tikslo - išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno vaidmenį profesinės etikos kontekste užtikrinant asmens teisių apsaugą. Atlikus empirinį tyrimą interviu metodu, nustatyta, kad visiems pareigūnams svarbus Lietuvos policijos etikos kodeksas bei įtvirtintų vertybių laikymasis, 50 procentų informantų nurodė, kad reikalingas dabartinio policijos etikos kodekso reglamentavimo keitimas, todėl siūlytina tobulinti profesinės etikos teisinį reglamentavimą.

      68  25
  • Item type:ETD,
    Nusikaltimų elektroninėje erdvėje atskleidimo teisiniai ir praktiniai ypatumai
    [Legal and Practical Peculiarities of Cybercrime Detection]
    master thesis[2021][S001]
    Pažėrienė, Rasa

    Darbe buvo analizuojama nusikaltimų elektroninėje erdvėje atskleidimo teisiniai ir praktiniai ypatumai. Darbas aktualus, nes svarbu ištirti problemas, susijusias su nusikaltimų elektroninėje erdvėje samprata, išanalizuoti šių nusikaltimų tyrimo ypatumus bei tokių nusikaltimų rūšių užkardymą ateityje. Darbo tikslas buvo atskleisti nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje, tyrimo metodikos probleminius aspektus. Pirmasis keliamas uždavinys buvo susijęs su nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje, sampratos atskleidimu. Išanalizavus teisės aktus ir mokslo doktrina galima teigti, kad kompiuteriniai nusikaltimai yra viena iš sudedamųjų nusikaltimų elektroninėje erdvėje sampratos dalių ir yra tikslesni apibūdinant tokio pobūdžio nusikaltimus, nes apima didesnį ratą nusikaltimų, kurie vykdomi virtualioje erdvėje.

      52  15
  • Item type:ETD,
    Neapykantos nusikaltimų tyrimas
    [Investigation of Hate Crimes]
    master thesis[2021][S001]
    Lukšaitė, Goda

    Nors oficialūs statistiniai duomenys Lietuvoje pateikia gana žemus neapykantos nusikaltimų rodiklius jie, atsižvelgiant į šios rūšies nusikaltimų latentiškumą, kurį pabrėžia mokslininkai, atlikti tyrimai, visuomenės nuomonės apklausos, neatspindi realios situacijos apie tokių nusikaltimų paplitimą šalyje. Tai rodo, kad neapykantos nusikaltimų problema opi mūsų šalyje, darbo tema: „Neapykantos nusikaltimų tyrimas“ aktuali nagrinėjimui. Atsižvelgiant į temos aktualumą keliamas tyrimo tikslas – atkleisti neapykantos nusikaltimų tyrimo teorines nuostatas ir praktines aktualijas. Darbo tikslui pasiekti iškelti 4 uždaviniai: 1) pateikti neapykantos nusikaltimų sampratą siaurąja ir plačiąja prasmėmis, 2) išanalizuoti kriminalistinę neapykantos nusikaltimų charakteristiką aptariant nukentėjusiųjų nuo neapykantos nusikaltimų asmenų ypatumus, šių nusikaltimų būdo bruožus, aplinkos pobūdį, subjekto ypatybes, 3) išnagrinėti neapykantos nusikaltimų tyrimo planavimą, 4) nustatyti ir išanalizuoti atskirų procesinių veiksmų atlikimo ypatumus tiriant neapykantos nusikaltimus.

      46  263