Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20426
Now showing1 - 7 of 7
  • Item type:ETD,
    Mentorystės vaidmuo teisėsaugos institucijų veikloje
    [The Role of Mentorship in the Activities of Law Enforcement Institutions]
    magister thesis[2026][S001]
    Chadauskaitė, Laura

    Darbo aktualumas. Mentorystė plačiai taikoma verslo ir švietimo srityse, tačiau teisėsaugos institucijose jos samprata ir taikymas išlieka nepakankamai ištirti, ypač Lietuvos kontekste. Policijoje egzistuojantis adaptacijos procesas gali būti laikomas mentorystės forma, tuo tarpu prokuratūroje ji nėra aiškiai išvystyta. Tai rodo šios srities mokslinių tyrimų ir praktinio tobulinimo poreikį. Darbo objektas – mentorystė policijos ir prokuratūros institucijų veikloje. Darbo tikslas – išanalizuoti mentorystės teisinį reglamentavimą ir įgyvendinimą Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti esmines mentorystės nuostatas. 2. Išanalizuoti skirtingas mentorystės formas teisėsaugos institucijose. 3. Išnagrinėti mentorystės ypatumus Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. 4. Įvertinti teisėsaugos institucijų požiūrį į praktinį mentorystės įgyvendinimą. Darbo metodai. 1. Mokslinės literatūros ir teisės aktų apžvalga, analizė ir apibendrinimas (taikyta siekiant apibrėžti mentorystės raidą ir jos įtaką visuomenėje bei atskleisti mentorystės ypatumus pasireiškiančius atskirose teisėsaugos institucijose). 2. Lyginamasis metodas buvo taikytas mokslinio tyrimo metu analizuojant ir vertinant mentorystės teisinio reglamentavimo ypatumus bei šio instituto praktinio įgyvendinimo aspektus Lietuvos policijoje ir prokuratūroje. Šis metodas leido atskleisti panašumus ir skirtumus tarp dviejų institucijų požiūrio į mentorystę, taip pat identifikuoti galimus reglamentavimo ir praktikos tobulinimo aspektus. 3. Interviu (standartizuotas) metodas buvo naudojamas siekiant apklausti ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnus, tiesiogiai kalbantis nagrinėjama tema. Iš anksto buvo numatomi pokalbio rėmai ir klausimų ratas, į kuriuos reikėjo gauti atsakymus. Duomenys buvo fiksuojami naudojantis mobilaus ryšio telefonu - diktofonu. 4. Kokybinio tyrimo duomenys buvo apdoroti turinio (content) analizės metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados. 1. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad mentorystė teisėsaugos institucijose yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik žinių ir praktinių įgūdžių perdavimą, bet ir svarbų vaidmenį formuojant darbuotojų profesinę tapatybę, vertybines nuostatas bei organizacinę kultūrą. Ji veikia kaip formalus ir neformalus mokymosi procesas, papildantis profesinį rengimą ir prisidedantis prie efektyvesnio teisės normų taikymo praktikoje. 2. Nustatyta, kad mentorystė teisėsaugos institucijose nėra vienalytė ir pasireiškia įvairiomis formomis – per adaptacijos laikotarpius, stažuotes, praktikas, pameistrystės modelius bei kasdienę profesinę sąveiką. Tačiau dažniausiai ji veikia kaip kitų procesų sudėtinė dalis ir nėra aiškiai įtvirtinta kaip savarankiškas institutas. 3. Tyrimas parodė, kad Lietuvos policijoje mentorystė taikoma plačiai, tačiau nėra pakankamai nuosekliai organizuojama, o jos įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo individualių veiksnių. Tuo tarpu prokuratūroje mentorystės elementai daugiausia pasireiškia per stažuotės institutą, tačiau nėra aiškiai išskirti kaip savarankiškas procesas ir dažnai vyksta neformaliai. 4. Empiriniai duomenys patvirtino, kad mentorystė yra reikšminga profesinės adaptacijos priemonė, tačiau jos taikymas praktikoje yra nevienodas ir dažnai priklauso nuo mentoriaus kompetencijų bei individualios motyvacijos. Taip pat nustatyta, kad mentorių skatinimo sistema nėra nuosekliai taikoma – policijoje ji egzistuoja fragmentiškai, o prokuratūroje iš esmės nėra aiškiai apibrėžta. 5. Apibendrinus nustatyta, kad mentorystės teisinis reglamentavimas teisėsaugos institucijose yra fragmentiškas ir nepakankamai detalus, todėl ribojamos galimybės užtikrinti nuoseklų profesinių kompetencijų ugdymą ir vienodesnę teisės normų taikymo praktiką. Rekomendacijos. 1. Rekomenduojama teisėsaugos institucijose aiškiau apibrėžti mentorystės procesą teisės aktuose ar vidiniuose norminiuose dokumentuose, nustatant jo tikslus, dalyvių funkcijas, atsakomybes ir rezultatų vertinimo kriterijus, taip pat įtvirtinti nuoseklią mentorystės organizavimo tvarką, apimančią įgyvendinimo etapus, mokymo turinį ir grįžtamojo ryšio mechanizmus, pritaikytus skirtingų institucijų veiklos specifikai. 2. Siūloma policijos sistemoje aiškiau struktūruoti mentorystės taikymą adaptacijos procese, o prokuratūroje – papildyti stažuotės reglamentavimą mentorystės nuostatomis, apibrėžiant mentoriaus vaidmenį, funkcijas bei praktinius įgyvendinimo aspektus. 3. Taip pat rekomenduojama nustatyti nuosekliai taikomas mentorių motyvavimo priemones, įskaitant darbo krūvio koregavimą, finansinį skatinimą ir profesinio pripažinimo formas, bei sudaryti sąlygas neformalios mentorystės plėtrai, skatinant kolegialų bendradarbiavimą ir patirties dalijimąsi, užtikrinant, kad ji papildytų formalų mentorystės reglamentavimą. Ginamojo darbo teiginių pagrindimas. 1. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad mentorystė analizuotose Lietuvos teisėsaugos institucijose yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik žinių ir praktinių įgūdžių perdavimą, bet ir svarbią profesinės adaptacijos, vertybinių nuostatų formavimo bei teisės normų taikymo praktikoje funkciją. 2. Nustatyta, kad Lietuvos policijoje mentorystės elementai yra integruoti į profesinės adaptacijos procesą, tačiau nėra aiškiai reglamentuoti kaip savarankiškas institutas, todėl jų įgyvendinimas iš dalies priklauso nuo individualių veiksnių. Prokuratūroje mentorystė daugiausia pasireiškia per stažuotės institutą, tačiau nėra sistemiškai apibrėžta, dėl to dažnai vykdoma neformaliai. 3. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nors mentorystė teisėsaugos institucijose faktiškai taikoma, jos teisinis reglamentavimas yra fragmentiškas ir nepakankamai detalus. Dėl to kyla poreikis aiškiau apibrėžti mentorystės tikslus, principus, dalyvių funkcijas ir vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti nuoseklesnį profesinių kompetencijų ugdymą ir vienodesnę teisės normų taikymo praktiką. 4. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad pirmasis, antrasis ir ketvirtasis ginamieji teiginiai pasitvirtino, o trečiasis – pasitvirtino iš dalies. Tyrimas patvirtino, kad mentorystė teisėsaugos institucijose yra reikšminga profesinės adaptacijos, profesinių kompetencijų ugdymo ir vertybinių nuostatų formavimo priemonė, tačiau jos teisinis reglamentavimas išlieka fragmentiškas. Nustatyta, kad policijoje mentorystės elementai taikomi praktikoje, tačiau nėra sistemiškai reglamentuoti, o prokuratūroje mentorystė nėra aiškiai ir nuosekliai organizuota, tačiau egzistuojantys mentorystės elementai I stažuotės procesas leidžia naujiems prokurorams iš dalies perimti profesinę patirtį ir įsitvirtinti tarnyboje. Nepasitvirtinusių ginamųjų teiginių tyrimo metu nenustatyta. Baigiamojo darbo struktūra. Šį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, literatūros sąrašas, santrumpų sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 12 lentelių. Iš viso baigiamąjį darbą sudaro 98 puslapiai.

      7  21
  • Item type:ETD,
    Ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmuo užtikrinant asmens teisių apsaugą
    [The Role of the Professional Ethics of a Pre-trial Investigation Officer in Ensuring the Protection of Individual Rights]
    master thesis[2023][S001]
    Glavinskienė, Roberta

    Baigiamojo darbo tema – „Ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmuo užtikrinant asmens teisių apsaugą“, tyrimo tikslas - išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno vaidmenį profesinės etikos kontekste užtikrinant asmens teisių apsaugą, tyrimo tikslas - ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmuo asmens teisių užtikrinimo požiūriu. Baigiamojo darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūno koncepciją Lietuvos teisėje, išanalizuoti profesinės etikos sampratą ir raiškas ikiteisminio tyrimo pareigūno darbą reglamentuojančiuose teisės aktuose, išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimus asmens teisių užtikrinimo požiūriu, išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinės etikos vaidmenį užtikrinant asmens teises, išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklos ypatumus profesinės etikos aspektu, išanalizuoti skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų statistiką. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalys, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Naudojantis aprašomuoju ir analizės metodais, buvo aprašyta bei išanalizuota ikiteisminio tyrimo pareigūno koncepcija, profesinės etikos aspektu darbinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, dokumentų analizavimo metodu buvo bandoma nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai pakankamai reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose profesinės etikos požiūriu, empiriniu tyrimo buvo siekiama baigiamojo darbo tikslo - išanalizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno vaidmenį profesinės etikos kontekste užtikrinant asmens teisių apsaugą. Atlikus empirinį tyrimą interviu metodu, nustatyta, kad visiems pareigūnams svarbus Lietuvos policijos etikos kodeksas bei įtvirtintų vertybių laikymasis, 50 procentų informantų nurodė, kad reikalingas dabartinio policijos etikos kodekso reglamentavimo keitimas, todėl siūlytina tobulinti profesinės etikos teisinį reglamentavimą.

      68  24
  • Item type:ETD,
    Neapykantos nusikaltimų tyrimas
    [Investigation of Hate Crimes]
    master thesis[2021][S001]
    Lukšaitė, Goda

    Nors oficialūs statistiniai duomenys Lietuvoje pateikia gana žemus neapykantos nusikaltimų rodiklius jie, atsižvelgiant į šios rūšies nusikaltimų latentiškumą, kurį pabrėžia mokslininkai, atlikti tyrimai, visuomenės nuomonės apklausos, neatspindi realios situacijos apie tokių nusikaltimų paplitimą šalyje. Tai rodo, kad neapykantos nusikaltimų problema opi mūsų šalyje, darbo tema: „Neapykantos nusikaltimų tyrimas“ aktuali nagrinėjimui. Atsižvelgiant į temos aktualumą keliamas tyrimo tikslas – atkleisti neapykantos nusikaltimų tyrimo teorines nuostatas ir praktines aktualijas. Darbo tikslui pasiekti iškelti 4 uždaviniai: 1) pateikti neapykantos nusikaltimų sampratą siaurąja ir plačiąja prasmėmis, 2) išanalizuoti kriminalistinę neapykantos nusikaltimų charakteristiką aptariant nukentėjusiųjų nuo neapykantos nusikaltimų asmenų ypatumus, šių nusikaltimų būdo bruožus, aplinkos pobūdį, subjekto ypatybes, 3) išnagrinėti neapykantos nusikaltimų tyrimo planavimą, 4) nustatyti ir išanalizuoti atskirų procesinių veiksmų atlikimo ypatumus tiriant neapykantos nusikaltimus.

      46  253
  • Item type:ETD,
    Nusikaltimų elektroninėje erdvėje atskleidimo teisiniai ir praktiniai ypatumai
    [Legal and Practical Peculiarities of Cybercrime Detection]
    master thesis[2021][S001]
    Pažėrienė, Rasa

    Darbe buvo analizuojama nusikaltimų elektroninėje erdvėje atskleidimo teisiniai ir praktiniai ypatumai. Darbas aktualus, nes svarbu ištirti problemas, susijusias su nusikaltimų elektroninėje erdvėje samprata, išanalizuoti šių nusikaltimų tyrimo ypatumus bei tokių nusikaltimų rūšių užkardymą ateityje. Darbo tikslas buvo atskleisti nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje, tyrimo metodikos probleminius aspektus. Pirmasis keliamas uždavinys buvo susijęs su nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje, sampratos atskleidimu. Išanalizavus teisės aktus ir mokslo doktrina galima teigti, kad kompiuteriniai nusikaltimai yra viena iš sudedamųjų nusikaltimų elektroninėje erdvėje sampratos dalių ir yra tikslesni apibūdinant tokio pobūdžio nusikaltimus, nes apima didesnį ratą nusikaltimų, kurie vykdomi virtualioje erdvėje.

      52  15
  • Item type:ETD,
    Naujų darbo organizavimo formų diegimas nusikalstamų veikų tyrimo kontekste
    [Implementation of New Forms of Work Organization in the Context of the Investigation of Criminal Offences]
    master thesis[2018][S001]
    Kandratavičius, Augustinas

    Kasmet mažėjant policijos pareigūnų skaičiui, o policijos vykdomoms funkcijoms nesikeičiant, atsiranda poreikis perskirstyti policijos pareigūnų vykdomas funkcijas ir jas sujungti. Be jau minėtų jungiamų policijos vykdomų funkcijų, taip pat yra siekiama pagerinti ir visuomenės pasitikėjimą policija, kuriai koncentruojantis nebe į nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o į nukentėjusįjį, stengiamasi efektyvinti policijos veiklą vykdant pokyčius. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti policijoje įdiegtas naujas veiklos organizavimo formas nusikalstamų veikų tyrimo ir prevencijos srityje bei numatyti tolesnes veiklos tobulinimo kryptis. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų tyrimų duomenimis ne visos policijos vykdomos reformos nusikalstamų veikų ir prevencijos srityse vertinamos teigiamai, darbe pateikiami, autoriaus nuomone, tobulintini policijos reformų aspektai.

      16  22
  • Item type:ETD,
    Policijos veiklos strateginių tikslų efekto kriterijų pasirinkimo pagrįstumas
    [Legitimacy of Strategic Purposes of the Police Activity Criteria Selection]
    master thesis[2015][S001]
    Brazinskaitė, Vaida

    Magistro baigiamajame darbe pirmame skyriuje atskleista strateginio valdymo sistema, aptarti bendrieji principai, priklausantys nuo organizacijos veiklos pobūdžio, jos finansavimo šaltinių, nuosavybės, organizacijos dydžio, diversifikacijos, išanalizuotos strateginės analizės, strategijos formavimo, strategijos įgyvendinimo ir strategijos kontrolės valdymo stadijos. Antrame skyriuje išanalizuota viešojo administravimo institucijų veiklos planavimo, vykdymo ir vertinimo reikšmė, aptarta strateginio planavimo metodika, kuri pagrįsta subalansuotų veiklos vertinimo rodiklių sistema, padedanti efektyviai organizuoti strateginio planavimo procesą bei stebėti strategijos įgyvendinimą, nagrinėti pagrindiniai vertinimo kriterijai: efekto, rezultato ir produkto. Trečiame skyriuje įvertinta policijos veikla, išnagrinėta 2006-2015 m. strateginių tikslų kaita, analizuoti pastarųjų metų efekto vertinimo kriterijai.

      15  16
  • Item type:ETD,
    Model of organising pre-trial investigation in tactics of criminalistics
    [Ikiteisminio tyrimo organizavimo modelis kriminalistikos taktikoje]
    doctoral thesis[2011][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-08-29

    Scientific problem. Not a single area of human activity goes without organization. This process is also tightly linked with the activity of every institution. Seeking to achieve efficient activity results, organization as a process is based on identification of particular links, establishment of relations, use of measures, and determination of contents of certain work. The concept of organization lies within the unity of all employees of an institution for the purposes of achieving general objectives, as well as within establishment, coordination and arrangement of certain activity. The existence of various conceptions or notions of organization enables to say that the aim of organizing is to regulate particular internal and external processes efficiently. Whereas the main task of organizing is to identify the balance between differentiation and coordination, to optimize the activity of an institution, to give grounds for the enhancement of its efficiency by choosing optimal management structure, proper competent people, work forms and methods, as well as by planning sufficient resources, etc. Therefore, it may be proposed that organization structures the work and forms a cohesive whole. Investigation of criminal offences is a complex, multistage process, which becomes impossible without proper coordination of activity of all pre-trial investigation subjects. Within this process, officers of several law-enforcement institutions cooperate both inside their institutions (internal relations), and with employees of other bodies (external relations). Without such relations, it would be impossible to regulate the process of investigation and as a result to have criminal offences successfully investigated. Recently, it has been observed that procedural functions of pre-trial investigation subjects, as well as separation, planning, division and cooperation of these functions are a prerequisite for an effective pre-trial investigation. Provisions on the organization of an effective pre-trial investigation are also essential for the implementation of the guidelines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania that the regulation on criminal procedure may not serve as the basis for the delay of pre-trial investigations or hearings of criminal cases, as well as for the misuse of procedural and other rights by criminal procedure participants. Therefore, concentration of common efforts (cooperation), definition of powers of pre-trial investigation subjects, their coordinative actions, insurance of their qualification and competence, and other factors provide pre-trial investigation subjects with a possibility to work purposefully and to pursue common objectives – to get criminal offences investigated quickly, effectively and in within the shortest possible time limits. Recently, it has been observed that the number of some criminal offences has increased . With regard to the dynamics of criminal offences, law-enforcement institutions working in the field of prevention and fight against crime should pay notable amount of attention to the speed and level of crime investigation, as well as to the enhancement of organizational work in 2011. Therefore, an increase of the process of pre-trial investigation organization efficiency becomes a high priority for all law-enforcement institutions. Pre-trial investigation organization efficiency problem raised in this doctoral thesis is highlighted by analysing the possibilities for ensuring the powers of pre-trial investigation subjects, their cooperation, qualification and competences through the areas of legal regulation and practical application of criminal procedure, as well as through the prism of criminalistics, management and educology. Novelty of dissertational research. The final report – Dynamics, tendencies of prognosis and modern criminalistics concept of crime in Lithuania – of 2003 highlights that new Criminal Procedure Code is at the same time new goals of criminalistics tactics. Seeking to ensure an effective, rational, prompt and useful investigation of criminal offences, it is necessary to continue the research of criminal procedure and modelling of its optimal forms. Certainly, 8 years after the Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as CPC of the Republic of Lithuania) had come into force, the need to overview pre-trial investigation organization procedure and its legal regulation has emerged. Changing legal provisions also have an impact on the procedure of pre-trial investigation organisation. Due to an active dynamics of legal provisions – during the eight-year period provisions of CPC of the Republic of Lithuania have been constantly amended and supplemented – effective forms of pre-trial investigation organisation are still being sought. During this period, the Public Prosecutor General of the Republic of Lithuania has approved several recommendations on pre-trial investigation procedure. Besides, the analysis of police activity reports from recent years shows that most of the essential problems of police activity are related to decrease of personnel and increase of workload for serving officers, decrease of police funding, increase of criminal offences, suspension of officers’ qualification development processes, slow development of legal basis. These changes encourage looking for optimal forms and methods of organising pre-trial investigations, and for application of these forms and methods in practice. Seeking to review the role and importance of criminalistics tactics in the process of investigation of criminal offences, it is essential to identify main directions of development and realization of modern criminalistics, name basic problems, arising during the organisation of and cooperation within a pre-trial investigation, and evaluate the problem of competences in it. Having analysed and evaluated these aspects, it is expedient to make proposals on how to improve the process of organising a pre-trial investigation. Noteworthy to say that after new procedural provisions had come into force, the content of tasks of criminalistics tactics changed. Certainly, the main task of experts of criminalistics tactics is to prepare recommendations and create tactical methods facilitating methodological investigation of criminal offences, as well as rational organisation and effective performance of a pre-trial investigation. It might be said that these tasks of criminalistics tactics have also become the priority problem of modern criminalistics. However, the need to create new recommendations, related to the changes of procedural provisions–for instance, in the area of pre-trial investigation organisation – emerged. Such demand was influenced not only by the change of roles of pre-trial investigation officer or prosecutor, but also by the appearance of pre-trial investigation judge as a process participant. The content of the provisions regulating the organisation of pre-trial investigation, the content of powers of pre-trial investigation subjects and the peculiarities of their cooperation, and the aspiration of an effective process of pre-trial investigation organisation have basically influenced the revision of the organisational process of pre-trial investigation and encouraged to provide effective ways of its optimisation by suggesting to create a new model of organising a pre-trial investigation. During the application of provisions of CBC of the Republic of Lithuania, there are numerous situations at issue, which are further explained in recommendations of the Public Prosecutor General of the Republic of Lithuania. Later on, these recommendations have been repeatedly amended, departmental legal acts of other institutions, regulating issues of pre-trial investigation organisation, have been adopted. Many adopted legal acts, regulating issues of organising a pre-trial investigation, provides for a reasonable discussion on whether a recommendation as a legal act is effective and correct. In our opinion, creation of such recommendations, other departmental legal acts, regulating issues of pre-trial investigation organisation, stimulates a discussion on whether these legal acts correspond to each other, and whether such method of regulation is sufficient in order to organise a proper pre-trial investigation. CPC of the Republic of Lithuania regulates various actions of pre-trial investigation subjects. And in order for these actions to be performed properly and effectively, it is essential to have a clear and definite legal regulation. CPC of the Republic of Lithuania vests public prosecutor with wide latitude of powers. In practice, however, the conflict of powers of a pre-trial investigator and those of a prosecutor may be noticed. Adding to that, research results revealed that a pre-trial investigator often performs pre-trial investigation actions which are solely within the competence of a public prosecutor, drafts various procedural documents in the name of a prosecutor. In the new CPC of the Republic of Lithuania, the function of organising a pre-trial investigation is vested exclusively within the competence of a public prosecutor. The status of a pre-trial investigation officer is also changed. In the previous CPC, pre-trial investigator has been given a wide range of powers and independence, whereas now this subject of pre-trial investigation is no independent enough in planning and organising work. However, recent changes in the CPC – for instance, on imposition of mild measures – shows that the broader scope of procedural independence is being returned to a pre-trial investigator. Scholars and practitioners debate on how to enhance the procedure of organising a pre-trial investigation, whether the cooperation between pre-trial investigation subjects is effective, whether their competence is sufficient for ensuring a high quality performance of operational, pre-trial investigation actions,

      96  59