Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22107
Rodoma1 - 10 iš 26
  • conference paper[2015][T1e][S003][2];
    AVADA 2015 : Drivers for progress in the global society : abstracts' book, 18-19 June, 2015, Vilnius-Net / Academic Association of Management and Administration, Mykolas Romeris University, University of Latvia. Vilnius : Academic Association of Management and Administration, 2015. ISBN 9786099546858., P. 48-49
      8
  • conference paper[2015][P1a1][S003][9];
    Drivers for progress in the global society : 3rd European interdisciplinary forum 2015 (EIF 2015), June 18-19, 2015, Vilnius (Lithuania) / Editor Agota Giedrė Raišienė. Bologna : MEDIMOND, 2015. ISBN 9788875877262., p. 113-121
      13
  • Item type:Publikacija,
    Filosofinės totalitarizmo antinomijos
    [Philosophical antinomies of totalitarianism]
    research article[2015][S4][H001][7];
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015, Nr. 7(2)., p. 202-208

    Politinio totalitarizmo fenomenų tyrimo objektai implikuoja naujas teorines tyrimo prieigas. Straipsnyje analizuojama antinomiška (prieštaringa) arba destrukcijai pasmerkta bet kurios rūšies politinio totalitarizmo sistemos lemtis kai, atsiradus neišsprendžiamiems vidiniams prieštaravimams tarp įstatymų, prigimtinių žmogaus raidos dėsnių ir principų, ji patiria savaiminį žlugimą. Iškilaus mąstytojo Josifo Levino politinės fi losofi jos refl eksijoje įdėmiai tiriami politinės prievartos reiškiniai, pabrėžiant, kad visiškai priešingų ir nesuderinamų, t. y. antinomiškų, žmogiškojo sakralumo ir ikicivilizacinio lygmens žiaurumo savybių derinys, kuris apibūdina totalitarinės sąmonės struktūrą.

      31  9
  • Studijoje apmąstomi Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai, įvykę per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Žymūs filosofai gvildena aštrias problemas ir egzistencinius klausimus, kuriuos kelia lietuviškosios tapatybės santykio su europietiškąja tapatybe bei globalizuotu pasauliu ypatumai. Nagrinėjant bendrą šiuolaikinio lietuvio sąmonės būseną, yra išskiriami metafiziniai, politiniai, estetiniai, religiniai, edukaciniai aspektai. Studija baigiama novatoriškos mąstymo etikos sąvokos analize, kuri atskleidžia esminius uždavinius, tenkančius dabartinei Lietuvos ir Europos visuomenei ir lemsiančius jos ateitį.

      90  98
  • Item type:Publikacija,
    Logiškumas kalboje ir mąstyme
    [Logicality in speaking and thinking]
    research article[2014][S4][H001][10]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 6(3)., p. 497-506

    Logiškumas yra su mąstymu ir kalba siejama tradicinė vertybė, kurios svarba mokslinio pažinimo sferoje nekelia abejonių. Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų epochoje, kai kognityviniai mokslai (cognitive sciences) supina ir vienija filosofų, psichologų, neurologų, lingvistų, antropologų, biochemikų ir dirbtinio intelekto specialistų pastangas bei įžvalgas apie mąstymą ir pažinimą, logiškumo reikšmingumas auga. Ilgai manyta, kad pagal logikos taisykles funkcionuoja ir kalba, kuria bendraujame, kadangi jos pagrindas yra gramatikos taisyklės. Bet gramatinė forma yra nepatikimas orientyras, nes ji vienareikšmiškai nerodo, kaip vartojamas šis konkretus sakinys. Kalbos vaidmuo mąstymo procese vis dar diskusijų objektas, nes mąstymo ryšys su kalba ir kalbėjimu yra labai sudėtingas. Tiesiogiai stebėti minties tapimo žodžiais momento mes negalime bei nežinome, kodėl kai kuriuos žodžius galime vartoti tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme arba kodėl sudarytos iš tų pačių žodžių kalbinės konstrukcijos yra subtiliai skirtingos. Kita vertus, kalba yra be galo svarbus mąstymo dėmuo, todėl tiriant kalbėjimo kitimą gali būti fiksuojami ir mąstymo, taip pat ir atsirandantys dėl ilgalaikio informacinių technologijų vartojimo, pokyčiai. Bet diskusijos dėl informacinių technologijų vartojimo ir jų poveikio mąstymui turi savo ypatumų.

      27  12
  • Item type:Publikacija,
    Loginio ir kalbinio taisyklingumo įtaka mąstymo pokyčiams
    [Logical validity and linguistic correctness: impact on changes in thinking]
    research article[2013][S4][H001][11]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 5(4)., p. 1029-1039

    Mąstymas domina ne tik humanitarinių mokslų tyrinėtojus, bet, kitaip nei neurobiologai, žmogaus smegenų veiklos analizei taikantys specialius tyrimo metodus ir technologijas, humanitarai gali pasiekti mąstymą tik per kalbą. Todėl filosofai ir logikai tiria mąstymą, išreikštą kalba. Tačiau kalba nėra vien tik priemonė mintims fiksuoti ar reikšti. Kiekviena kalba su savąja garsų, gramatikos ir žodyno sistema yra vienas svarbiausių kultūros elementų, ne tik unikalus žinių apie žmonių gyvenimą šaltinis, bet ir bendruomenės tapatybės rodiklis bei simbolis. Kalbos kitimai nevyksta be priežasties, nes kiekviena kalba vystosi kartu su ekonomika, kultūra, mokslo ir technologijų tobulėjimu. Kadangi kalba ir mąstymas yra glaudžiai susiję, tai, ieškant kriterijų mąstymo pokyčių tyrimui, šiame straipsnyje daroma prielaida, kad kalbos pakitimai liudija ir mąstymo kitimą. Šiuolaikinės kalbos ir mąstymo santykio problemos sampratos kontekste aptariami minties išraiškos kalboje ypatumai bei sakinio kalbinio ir loginio lygmenų santykis, nagrinėjamas loginio ir kalbinio taisyklingumo sampratų skirtingumas ir jo įtaka mąstymo pokyčiams.

      9  19
  • Item type:Publikacija,
    Logical and mythological thinking
    conference paper[2012][T2][H001][1]
    The world is composed of stories. The relationship between discourses and their transformations : international scientific conference : theses, 13-16 September, 2012, Vilnius, Lithuania [Elektroninis išteklius] / Mykolas Romeris University. Institute of Humanities, Lithuanian Education University, Association of Lithuanian Comparative Literature. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2012., p. 24
      4
  • conference paper[2012][T1e][S003][1];
    SOCIN 2012: 1st international interdisciplinary conference on social innovations : abstracts’ book of Mykolas Romeris University research days 2012 “Social innovations: theoretical and practical insights” [Elektroninis išteklius] / Mykolas Romeris University. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2012. ISBN 9789955194590., p. 286
      1
  • Item type:Publikacija,
    Permąstant integralumo vertybę
    [Rethinking value of integrity]
    research article[2012][S5][S003][16];
    Societal innovations for global growth : research papers = Socialinės inovacijos globaliai plėtrai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, No. 1(1)., p. 1026-1041

    Šiandien integralumo vertybės analizė – tai dinamiškai auganti akademinių tyrimų sritis, kurios taikomasis aspektas yra iššauktas praktinių poreikių susiformavimu. Šio straipsnio tikslas yra aptarti integralumo kategoriją, jos prasmes, parodyti sampratų įvairovę ir jų taikymo galimybes. Apibrėžti integralumą bandė daugybė mokslininkų, kurie pripažino, jog tai padaryti labai sunku.Tuo pat metu skirtingos integralumo sampratos dalinai sutampa ir yra naudojamos sinonimiškai. Straipsnyje atspindimos integralumo adekvataus suvokimo paieškos, analizuojamos tarpdisciplininės jo transformacijos. Jeigu moralės filosofijoje, psichologijoje, religijoje integralumas taikomas tik asmens atžvilgiu ir svarstomas išimtinai mikrolygmeniu, tai dalykinėje / profesinėje etikoje, sociologijoje, vadyboje, politologijoje jo masteliai išauga, ir pritaikomumas išplečiamas į mezo- ir makrolygmenis. Šiandien integralumas daugiausia suvokiamas kaip žmogaus socialinio elgesio nuoseklumas (behavioral integrity), reiškiantis žodžių ir veiksmų darną. Integralumas tapo viena pagrindinių kategorijų dalykinės / profesinės etikos diskurse, kur jo analizė pereina į integralumo kūrimo organizacijose galimybių plėtrą. Šiandien organizacijų etikoje, vadyboje integralumas matuojamas, modeliuojamas, konstruojamas, bandant pritaikyti įvairiausioms praktikos sritims. O matuojant bei projektuojant integralumą yra būtinas tikslesnis apibrėžimas.

      24
  • book[2012][K2a2][H001][240]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012

    Ši knyga yra Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros dėstytojų paruošto logikos vadovėlio antroji dalis. Joje dėstoma silogistika, klasių logika bei daugiareikšmės, mo- dalinės, normų ir nededukcinių samprotavimų logikos pagrindai. Kaip ir pirmoji vadovėlio dalis, ši dalis skirta tiems, kurie dažniausiai protauja nematematiškai – socialinių mokslų atstovams ir humanitarams. Todėl joje pirmenybė teikiama filosofinei logikai, o matematinės propozicinių funkcijų logikos bei aibių teorijos dėstymo atsisakoma. Tokia pati nuostata būdinga logikos dėstymo tradicijai, kurią Lietuvoje buvo įtvirtinęs žymiausias Lietuvos logikas ir pažinimo filosofas Vosylius Sezemanas. Mūsų laikmečiu, kai fundamentalaus hu- manitarinio išsilavinimo neįgijęs žmogus tampa globalizacijos įkaitu, ši tradicija vėl tampa aktuali. Vadovėlis turėtų būti naudingas ir fizinių bei technologijos mokslų atstovams: juk visų pirma mes visi esame ne specialistai, o žmonės, protaujantys ir tuomet, kai su matematika ar kitais fiziniais mokslais nesame susipažinę.

      183  186