Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22107
Now showing1 - 8 of 8
  • Item type:Publication,
    Filosofinės totalitarizmo antinomijos
    [Philosophical antinomies of totalitarianism]
    research article[2015][S4][H001][7];
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015, Nr. 7(2)., p. 202-208

    Politinio totalitarizmo fenomenų tyrimo objektai implikuoja naujas teorines tyrimo prieigas. Straipsnyje analizuojama antinomiška (prieštaringa) arba destrukcijai pasmerkta bet kurios rūšies politinio totalitarizmo sistemos lemtis kai, atsiradus neišsprendžiamiems vidiniams prieštaravimams tarp įstatymų, prigimtinių žmogaus raidos dėsnių ir principų, ji patiria savaiminį žlugimą. Iškilaus mąstytojo Josifo Levino politinės fi losofi jos refl eksijoje įdėmiai tiriami politinės prievartos reiškiniai, pabrėžiant, kad visiškai priešingų ir nesuderinamų, t. y. antinomiškų, žmogiškojo sakralumo ir ikicivilizacinio lygmens žiaurumo savybių derinys, kuris apibūdina totalitarinės sąmonės struktūrą.

      31  9
  • Studijoje apmąstomi Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai, įvykę per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Žymūs filosofai gvildena aštrias problemas ir egzistencinius klausimus, kuriuos kelia lietuviškosios tapatybės santykio su europietiškąja tapatybe bei globalizuotu pasauliu ypatumai. Nagrinėjant bendrą šiuolaikinio lietuvio sąmonės būseną, yra išskiriami metafiziniai, politiniai, estetiniai, religiniai, edukaciniai aspektai. Studija baigiama novatoriškos mąstymo etikos sąvokos analize, kuri atskleidžia esminius uždavinius, tenkančius dabartinei Lietuvos ir Europos visuomenei ir lemsiančius jos ateitį.

      90  98
  • Item type:Publication,
    Logiškumas kalboje ir mąstyme
    [Logicality in speaking and thinking]
    research article[2014][S4][H001][10]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 6(3)., p. 497-506

    Logiškumas yra su mąstymu ir kalba siejama tradicinė vertybė, kurios svarba mokslinio pažinimo sferoje nekelia abejonių. Tarpdisciplininių mokslinių tyrimų epochoje, kai kognityviniai mokslai (cognitive sciences) supina ir vienija filosofų, psichologų, neurologų, lingvistų, antropologų, biochemikų ir dirbtinio intelekto specialistų pastangas bei įžvalgas apie mąstymą ir pažinimą, logiškumo reikšmingumas auga. Ilgai manyta, kad pagal logikos taisykles funkcionuoja ir kalba, kuria bendraujame, kadangi jos pagrindas yra gramatikos taisyklės. Bet gramatinė forma yra nepatikimas orientyras, nes ji vienareikšmiškai nerodo, kaip vartojamas šis konkretus sakinys. Kalbos vaidmuo mąstymo procese vis dar diskusijų objektas, nes mąstymo ryšys su kalba ir kalbėjimu yra labai sudėtingas. Tiesiogiai stebėti minties tapimo žodžiais momento mes negalime bei nežinome, kodėl kai kuriuos žodžius galime vartoti tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme arba kodėl sudarytos iš tų pačių žodžių kalbinės konstrukcijos yra subtiliai skirtingos. Kita vertus, kalba yra be galo svarbus mąstymo dėmuo, todėl tiriant kalbėjimo kitimą gali būti fiksuojami ir mąstymo, taip pat ir atsirandantys dėl ilgalaikio informacinių technologijų vartojimo, pokyčiai. Bet diskusijos dėl informacinių technologijų vartojimo ir jų poveikio mąstymui turi savo ypatumų.

      27  12
  • Item type:Publication,
    Loginio ir kalbinio taisyklingumo įtaka mąstymo pokyčiams
    [Logical validity and linguistic correctness: impact on changes in thinking]
    research article[2013][S4][H001][11]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 5(4)., p. 1029-1039

    Mąstymas domina ne tik humanitarinių mokslų tyrinėtojus, bet, kitaip nei neurobiologai, žmogaus smegenų veiklos analizei taikantys specialius tyrimo metodus ir technologijas, humanitarai gali pasiekti mąstymą tik per kalbą. Todėl filosofai ir logikai tiria mąstymą, išreikštą kalba. Tačiau kalba nėra vien tik priemonė mintims fiksuoti ar reikšti. Kiekviena kalba su savąja garsų, gramatikos ir žodyno sistema yra vienas svarbiausių kultūros elementų, ne tik unikalus žinių apie žmonių gyvenimą šaltinis, bet ir bendruomenės tapatybės rodiklis bei simbolis. Kalbos kitimai nevyksta be priežasties, nes kiekviena kalba vystosi kartu su ekonomika, kultūra, mokslo ir technologijų tobulėjimu. Kadangi kalba ir mąstymas yra glaudžiai susiję, tai, ieškant kriterijų mąstymo pokyčių tyrimui, šiame straipsnyje daroma prielaida, kad kalbos pakitimai liudija ir mąstymo kitimą. Šiuolaikinės kalbos ir mąstymo santykio problemos sampratos kontekste aptariami minties išraiškos kalboje ypatumai bei sakinio kalbinio ir loginio lygmenų santykis, nagrinėjamas loginio ir kalbinio taisyklingumo sampratų skirtingumas ir jo įtaka mąstymo pokyčiams.

      9  19
  • book[2012][K2a2][H001][240]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012

    Ši knyga yra Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros dėstytojų paruošto logikos vadovėlio antroji dalis. Joje dėstoma silogistika, klasių logika bei daugiareikšmės, mo- dalinės, normų ir nededukcinių samprotavimų logikos pagrindai. Kaip ir pirmoji vadovėlio dalis, ši dalis skirta tiems, kurie dažniausiai protauja nematematiškai – socialinių mokslų atstovams ir humanitarams. Todėl joje pirmenybė teikiama filosofinei logikai, o matematinės propozicinių funkcijų logikos bei aibių teorijos dėstymo atsisakoma. Tokia pati nuostata būdinga logikos dėstymo tradicijai, kurią Lietuvoje buvo įtvirtinęs žymiausias Lietuvos logikas ir pažinimo filosofas Vosylius Sezemanas. Mūsų laikmečiu, kai fundamentalaus hu- manitarinio išsilavinimo neįgijęs žmogus tampa globalizacijos įkaitu, ši tradicija vėl tampa aktuali. Vadovėlis turėtų būti naudingas ir fizinių bei technologijos mokslų atstovams: juk visų pirma mes visi esame ne specialistai, o žmonės, protaujantys ir tuomet, kai su matematika ar kitais fiziniais mokslais nesame susipažinę.

      183  186
  • book[2012][K2a1][H001][224];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012

    Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros dėstytojų paruoštas logikos vadovėlis skirtas socialinių ir humanitarinių mokslų studentams. Vadovėlio pirmoji dalis supažindina su viena svarbiausių simbolinės logikos teorijų – dvireikšme teiginių logika. Joje taip pat pateikti praktinės logikos pagrindai: argumentacija ir taisyklės, lemiančios argumentacijos tikslumą bei įtikinamumą. Pirmoji dalis jau buvo išleista 2003 ir 2004 metais. Šis trečiasis leidimas yra pataisytas antrojo leidimo variantas. Kartu su tuo pat metu išleidžiama antra vadovėlio dalimi, ši knyga turėtų būti naudinga ir tiems, kurie nestudijuoja aukštojoje mokykloje, bet nori susipažinti su logika arba įgyti daugiau logikos žinių savarankiškai.

      250  580
  • book[2011][K1a][S006,H001][356]; ; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011

    Autorių kolektyvas monografijoje nagrinėja racionalaus tikrovės pažinimo ir iracionalumo įvairiais pavidalais (religiniu, mistiniu, ezoteriniu, okultiniu ir kt.) raiškos visuomenėje santykį. Šis santykis skleidžiamas filosofinės minties, logikos, psichologijos, psichiatrijos, šiuolaikinės vadybos, architektūros ir kt. kontekstuose. Daug dėmesio skiriama mokslo ir religijos, religijos ir mistikos, mokslo ir misticizmo santykiams. Šiuolaikinės iracionalumo apraiškos (parapsichologijai, bioenergoinformatikai ir pan. priskiriami reiškiniai) tiriamos pasitelkiant moderniąją epistemiologiją, sinergetiką, „iracionaliąją vadybą“ ir kt. Knyga skiriama mokslo, religijos ir misticizmo problemomis besidomintiems filosofams, mokslininkams, žurnalistams. Ji turėtų būti naudinga universitetų dėstytojams, doktorantams.

      75  55
  • book[2004][K5][H001][332]; ; ;
    Fisher, James E.
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2004
      62  233