Pačinskaitė, Andrija

Straipsnyje analizuojama ir įvardijama reiškinio samprata, kadangi tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose užsienio šalyse, nėra tikslaus dingusio be žinios asmens apibrėžimo. Į dingusių be žinios asmenų reiškinį pažvelgta per socialinę ir kriminologinę prizmes, kadangi laikams keičiantis, priežasčių dėl ko asmenys dingsta daugėja. Demografinė gyvenamoji vieta suponuoja skirtingas dingimo priežastis ir tendencijas. Tai įtakoja šiuolaikinis gyvenimo būdas, konkrečioje šalyje vykstantys socialiniai, ekonominiai procesai, žmonių mobilumas, atviros valstybių sienos, galimybių gausa. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti dėl kokių priežasčių žmonės tampa dingę be žinios. Straipsnyje aptariamos retos ir aktualios dingimo priežastys šiomis dienomis. Tikslas buvo realizuojamas atlikus mokslinės literatūros, tarptautinių dokumentų, ES teisės aktų, statistinių duomenų analizę.

Straipsnyje įvardijami iššūkiai su kuriais susidūrė šalys priimančios žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, grėsmės su kuriomis galėjo susidurti ir susidūria pabėgėliai. Į prekybos žmonėmis problemą pažvelgta kazuistiniu būdu vertinant konkretų atvejį – karą Ukrainoje. Atlikus tarptautinių organizacijų ataskaitų, pranešimų, teisės aktų analizę, bei atliktų interviu rezultatus daroma išvada, kad pabėgėlių krizė padarė įtaką prekybai žmonėmis 2022 m. vasario 24 d. Rusijai inicijavus karinę invaziją į Ukrainą. Tie, kurie bando pabėgti iš konfliktų paveiktų zonų, bet kurioje kelionės vietoje gali būti prekeivių žmonėmis taikiniais.

Šio straipsnio paskirtis atkreipti mokslininkų ir teisė-saugos institucijų vadovų bei dirbančių pareigūnų dėmesį į tam tikrus probleminius klausimus susietus su dingusių be žinios asmenų tyrimo aspektais. Atlikus mokslinės literatūros analizę, daroma išvada, kad šis reiškinys mokslininkų Lietuvoje kompleksiškai tiriamas mažai, atlikus empirinius tyrimus (policijos pareigūnų anketines apklausas ir skirtinguose padaliniuose dirbančių policijos pareigūnų ir vieno mokslų daktaro interviu apklausą), nustatyta, kad kai kurie paieškos metodai, nustatyta tvarka, ir atliekamo ikiteisminio tyrimo atliekami veiksmai vertinami neigiamai. Policijos pareigūnai neigiamai vertina, tai, kad ikiteisminius tyrimus dėl dingusių be žinios asmenų paieškos atlieka teritoriniai policijos komisariatai, o ne specializuoti padaliniai. Teritorinių policijos komisariatų atliekamus procesinius veiksmus, ypatingai įvykio vietos apžiūrą vertina kaip neišsamią, pažymi, kad reikalingi kompetencijos kėlimo kursai, didesnis, glaudesnis bendradarbiavimas tarp policijos padalinių, atliekami ne visi būtini veiksmai. Pažymi, kad reikia išplėsti Ieškomų asmenų registrą (toliau – IAR), siekiant greičiau surasti asmenį, sukurti klausimyną, atliekant apklausą, kuriuo tyrėjas galėtų naudotis, užduodamas klausimus. Parengtame magistro baigiamajame darbe buvo iškeltas tikslas atlikti dingusių-jų be žinios asmenų reiškinio analizę, įvertinti tokių asmenų paieškos tyrimo praktikos efektyvumą ir pasiūlyti šios veik-los tobulinimo kryptis. Darbo tikslas buvo realizuojamas per nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų analizę, teisėsaugos institucijų veiksmų ieškant dingusiųjų be žinios asmens vertinimą, įvairių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo efektyvumo prizmę bei buvo atliktas empirinis tyrimas, kurį sudarė dvi dalys. Anketinė apklausa ir interviu apklausa siekiant išsiaiškinti Lietuvoje dirbančių policijos pareigūnų, kurių funkcijos susijusios su pirminių veiksmų, ikiteisminio tyrimo atlikimu dėl dingusių be žinios asmenų nuomonę, apie šio reiškinio tyrimą, problematiką, atskiras grupes, ir tobulintinas sritis. Anketinė apklausa buvo atliekama 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais. Apklausos atlikimo metu buvo gauti 100 respondentų atsakymai. Interviu buvo atliekamas 2022 metų vasario 15 – balandžio 7 dienomis. Tyrimui buvo pasirinkti tokie dalyviai, kurių ypatingos, specifinės žinios ir patirtis, leido jiems geriausiai atspindėti ir tyrėją informuoti apie tiriamąjį reiškinį, prisidedant prie geresnio reiškinio su-pratimo. Todėl tyrino respondentais buvo pasirinkta: devyni policijos pareigūnais dirbantys viešojoje policijoje ir specializuotame padalinyje bei vienas Mykolo Romerio universiteto mokslininkas - praktikas. Atrenkant respondentus apklausai buvo kreipiamas dėmesys į darbo sritį, veiklos pobūdį, kurioje dirba respondentas, siekiant užtikrinti kuo įvairesnį organizacijų veiklos spektrą, patirtį, siekiant įvertinti galimus skirtumus. Viso buvo apklausta 10 respondentų iš 5 skirtingų veiklos sričių. Kai kurie magistro baigiamojo darbo probleminiai klausimai yra pateikiami šioje publikacijoje laikantis moksliniams straipsniams keliamus reikalavimus.