Morkūnas, Mangirdas

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta bei įvertinta netiesioginius distribucijos kanalus veikiančios vidinės rizikos. Apžvelgus mokslines tyrimo metodologijas buvo išskirtos netiesioginiuose distribucijos kanaluose egzistuojančios vidinės rizikos, remiantis atlikto empirinio tyrimo rezultatais, šios vidinės rizikos suskirstytos pagal poveikį pirmo, antro bei daugelio lygių netiesioginiams distribucijos kanalams. Pirmame baigiamojo darbo skyriuje nagrinėjama distribucijos bei distribucijos kanalų samprata, analizuojami veiksniai, kurie lemia konkretaus distribucijos kanalo pasirinkimą, distribucijos strategijos, taip pat nagrinėjamos distribucijos kanaluose esančios rizikos bei analizuojamas jų valdymo procesas. Antrajame skyriuje yra apžvelgiami tyrimai, kurie buvo atlikti analizuojant rizikas, kurios egzistuoja paskirstant paslaugas ar produktus įvairiais netiesioginiais distribucijos kanalais. Taip pat šiame skyriuje yra pateikiama atlikto empirinio tyrimo metodika. Trečiajame darbo skyriuje analizuojami apklausos bei pusiau struktūruoto interviu metu gauti duomenys. Remiantis empirinio tyrimo metu gautais duomenimis išskirtos didžiausią poveikį pirmo, antro bei daugelio lygių netiesioginiams distribucijos kanalams darančios vidinės rizikos. Tyrimo pabaigoje pateikiami susisteminti duomenys, pateikiamos išvados bei rekomendacijos kaip sumažinti vidinių rizikų poveikį netiesioginiams distribucijos kanalams.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti veiksniai, turintys įtakos logistikos įmonių atsparumui krizinėms situacijoms. Veiksniai analizuoti remiantis kokybiniu tyrimu - ekspertiniu vertinimu ir kiekybiniu tyrimu --anketine apklausa. Pirmajame šio darbo skyriuje analizuojama literatūra susijusi su krizinėmis situacijomis, veiksniais turinčiais įtakos krizinėms situacijoms bei jų įveikimo modeliai ir galimybės. Antrajame šio darbo skyriuje aptariama tyrimo metodologija, pateikiami vykdomų tyrimų aprašymai, respondentų charakteristikos, analizuojami apklausos klausimai. Trečiajame skyriuje analizuojami atlikti tyrimai, skaičiuojami veiksnių vertinimo vidurkiai. Išskiriami labiausiai įtakos turintys, bei mažiausiai įtakos logistinių įmonių krizinių situacijų atsparumui turintys veiksniai. Ketvirtajame šio darbo skyriuje pateikiamos šio darbo išvados ir siūlymas logistinėms įmonėms, kaip išvengti ar padidinti atsparumą potencialioms krizinėms situacijoms.

Skaitmeninimas yra žodis, kurį visi naudoja savo darbo aplinkoje. Tai tampa pagrindine viso pasaulio įmonių tema, nes skaitmeninės technologijos keičia kiekvieną pramonės šaką ir jos veiklą. Tiesą sakant, net tikimasi, kad įmonės, negalinčios prisitaikyti prie skaitmeninio pasaulio, taps vadinamojo „skaitmeninio darvinizmo“ aukomis ir išliks tik labiausiai prisitaikančios ir reaguojančios įmonės (Schwartz, 2001). Taigi, norėdamos išlikti konkurencingos, įmonės turi įvertinti skaitmeninių technologijų svarbą ir reaguoti į vykstančius pokyčius pasauliniame versle. Reaguodamos į pokyčius, kuriuos sukūrė skaitmeninimas, daugelis organizacijų jau pradėjo domėtis skaitmeninimo procesais, tačiau vis dar yra daugybė kompanijų, kurios stengiasi suprasti, kaip sudaryti skaitmeninę darbotvarkę. Šio darbo tikslas - pagrįsti skaitmeninimo svarbą ir jo įgyvendinimo galimybes bei kliūtis įmonėje KN, kuri specializuojasi naftos ir dujų pramonėje. Šioje vienoje byloje nagrinėjamas tyrimo klausimas: „Kokie yra KN skaitmenizacijos iššūkiai ir kaip juos įveikti?“ Norint atsakyti į šį klausimą, buvo atlikta literatūros apžvalga ir interviu su visos įmonės vidurine ir aukščiausia vadovybe. Tyrime tiriami pagrindiniai veiksniai, keliantys iššūkį ir įgalinantys skaitmeninius pokyčius, taip pat prisidedama prie būsimo skaitmeninimo įvertinimo ir įgyvendinimo tradicinėje pramonės aplinkoje.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta prekybos įmonių rizikos veiksnių įtaka logistikos grandinėje. Apžvelgus mokslines tyrimo metodologijas išskirti svarbiausi rizikos veiksniai, remiantis ekspertiniu vertinimu jie sureitinguoti pagal svarbą logistikos grandinės procesams, atsižvelgus į tai sudarytas rizikos veiksnių žemėlapis. Pirmame skyriuje nagrinėjama logistikos grandinės teorija ir rizikos veiksnių sąveika, išskiriami rizikos veiksniai darantys įtaką logistikos grandinės veiklai. Antrame skyriuje apžvelgiami tyrimai, kurie jau buvo atlikti nagrinėjant grėsmes logistikos grandinėje, pagrindžiama tyrimo metodologija, iškeliama hipotezė. Trečiame skyriuje aptariama tyrimo eiga ir analizuojami duomenys gauti apklausus ekspertus analitinio hierarchinio proceso metodo būdu. Remiantis gautais duomenimis sudarytas logistikos grandinės dalies nuo saugojimo vietos iki galutinio vartotojo rizikos veiksnių žemėlapis. Tyrimo pabaigoje susisteminti duomenis, pateiktos išvados bei pasiūlymai, kaip tobulinti logistikos grandinės rizikos veiksnių valdymą.

Disertacijoje išnagrinėta iškelta tyrimo problema – nustatyta, kokie veiksniai yra svarbiausi skatinant verslo grupių formavimąsi Lietuvoje. Pirmojoje disertacijos dalyje nagrinėjami įmonių grupių bei verslo grupių skirtumai. Atskleidžiama verslo grupės esmė sudėtingų adaptyvinių saviorganizacinių bei autopoetinių sistemų kontekste. Teoriškai pagrindžiama, jog svarbiausi, lemiant verslo grupių formavimąsi yra vidiniai verslo grupių savikūros mechanizmai. Antrojoje disertacijos dalyje apibendrinami verslo grupių bei verslo grupių formavimąsi lemiančių veiksnių tyrimai, išskiriami bei aprašomi vidiniai verslo grupių formavimosi veiksniai, suformuluojama bei pagrindžiama empirinio tyrimo naudojantis Analitinio hierarchinio proceso metodu metodologija. Trečiojoje disertacijos dalyje apibendrinami empirinio tyrimo, atlikto naudojant dvi skirtingas vertinimo skales rezultatai. Veiksniai surikiuojami pagal svarbą tiek remiantis klasikine, tiek subalansuota skale gautais rezultatais. Disertaciją užbaigia išvados ir rekomendacijos Vyriausybei kaip mažinti potencialų neigiamą verslo grupių poveikį šalies verslo sistemai, tolesnių tyrimų kryptys, literatūros sąrašas, priedai.