Velička, Vilius
Policijos veiklos užtikrinant viešąjį saugumą vertinimo ypatumaiItem type:Publication, [The evaluation of police work by citizens]research article[2008][S4][S007][15]; ; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 244-258 :Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje policija pasitiki daug mažesnė gyventojų dalis, negu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl šiame tyrime siekėme išsiaiškinti, gyventojų požiūrį į policijos darbo kokybę, pačių policininkų požiūrį į savo darbą; ir žmonių turėjusių ir neturėjusių tiesioginio kontakto su policijos pareigūnais vertinimo skirtumus, bei nustatyti gyventojų ir policininkų bendradarbiavimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 334 asmenys: 178 gyventojai ir 156 policininkai. Tyrimo tikslu buvo sukonstruotos dvi anketos, kurių pagalba siekėme išsiaiškinti įvairius policijos veiklos vertinimo aspektus. Viena 14 klausimų anketa buvo skirta pareigūnams, kita – 16 klausimų anketa buvo skirta gyventojams. Rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė kontaktavusių su policijos pareigūnais (64,9 %) vertina jų bendravimą palankiai (labai gerai ir gerai), tačiau ir blogai bei labai blogai vertinančių su jais bendravusių pareigūnų darbą gyventojų yra nemažai (35,1 %). Apie pusę nukentėjusių nuo nusikaltimo piliečių gerai vertina policijos darbuotojų profesionalumą, bet kita panašaus dydžio piliečių dalis vertina juos gana kritiškai. 59,4 % nukentėjusiųjų mano, jog jiems nepakankamai buvo suteikta informacijos apie tyrimo eigą arba ji buvo nelabai suprantama. Labiausiai gyventojai bendravime su policijos pareigūnais pasigenda paslaugumo, dėmesingumo ir pagarbumo. Tendencija, nors ir labai nežymi, būti mažiau dėmesingiems ir paslaugiems matyti ir pačių policijos pareigūnų atsakymuose. Pagrindine nenoro pranešti apie nusikaltimą priežastimi abi pusės nurodo baimę nukentėti. Piliečiai antra pagal svarbą priežastimi, kodėl visuomenė nebūtų linkusi pranešti apie nusikaltimą, nurodė neigiamą bendravimo su policija patirtį. Tyrimas išaiškino motyvacinius veiksnius darančius įtaką policininkų veiklai.
21 15 Nepilnamečių nusikalstamumo aspektai LietuvojeItem type:Publication, [Aspects of juvenile criminality in Lithuania]research article[2008][S4][S007][10]; ; ; ; ; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 177-186Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje, nors ir lėtesniais tempais, bet visgi auga. Didelį nerimą kelia vis jaunėjantis nusikaltėlių amžius bei žiaurėjantis jų daromų nusikaltimų pobūdis. Vaikai padaro nusikaltimus dėl pačių įvairiausių priežasčių (objektyvių ir subjektyvių). Teisininkų ir sociologų nuomone, mūsų visuomenėje yra pakankamai daug veiksnių, galinčių įtakoti nepilnamečių nusikalstamą elgesį. Tai vaikų ir paauglių neužimtumas ir kontrolės nebuvimas iš šeimos ar ugdymo įstaigos pozicijų, vaiko teisių pažeidimai, ryški šeimų turtinė ir socialinė diferenciacija, žiniasklaidos formuojama pasaulėžiūra, neformalių grupių įtaką, smurtas šeimoje, skurdas, vyraujanti nebaudžiamumo iliuzija, alkoholizmas ir pan. Kaip žinia, šeimų nedarnumas bei nestabilumas arba visiškas nesirūpinimas savo vaikų auklėjimu – tai pagrindinės priežastys, skatinančios nepilnamečių nusikalstamumą. Įtakos turi ir aplinka, kurioje vaikas auga, ir tai, su kuo bendrauja, kaip praleidžia laisvalaikį. Straipsnio tikslas - apžvelgti nepilnamečių nusikalstamumą, jo priežastis šalyje bei pradėtą taikyti prevencinę sistemą.
58 19 Teisinės ir psichologinės kliūtys, trukdančios pareigūnams sustabdyti smurtą šeimojeItem type:Publication, research article[2007][S5][S006][10]; Policijos pareigūnų profesinio rengimo aktualijos [Elektroninis išteklius] : mokslinių straipsnių rinkinys / Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas; [atsakingas redaktorius Antanas Janušauskas]. Kaunas : [Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas], 2007. ISBN 9789955190721., p. 31-40Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir atskleisti teisines bei psichologines kliūtis, trukdančias pareigūnams sustabdyti smurtą šeimoje. Tuo tikslu buvo nagrinėti teisiniai darbo su smurtu šeimoje aspektai, nustatytos teisinės kliūtys efektyviam darbui su smurtautojais ir matuotos nuostatos, galinčios trukdyti pareigūnams tinkamai atlikti savo pareigas smurtautojų šeimoje atžvilgiu. Teisinės praktikos darbo su smurtu šeimoje analizei buvo naudotas dokumentų analizės metodas, o pareigūnų požiūris į smurtą šeimoje buvo matuojamas autorių sudaryta anketa, kuria buvo siekiama nustatyti pareigūnų įvairaus laipsnio smurtinių veiksmų prieš moterį vertinimą, supratimą apie smurto priežastis, pareigūnų veiksmus smurtinio konflikto šeimoje metu, požiūrį į pagalbą smurtą patyrusiai moteriai. Tyrime dalyvavo 212 MRU Kauno policijos fakulteto neakivaizdinio skyriaus studentų, dirbančių policijos pareigūnų, iš jų - 95 moterys ir 117 vyrų. Rezultatų analizė leido padaryti išvadas, kad sankcijos, kurias policija gali taikyti siekdama paveikti smurtaujančius asmenis, yra ribotos. Dėl tokios situacijos atsiranda nebaudžiamumo įspūdis ir paprastai baudžiamųjų veiksmų privalo imtis smurtą patyrusi auka. Atsisakymas neefektyviai veikiančios privataus kaltinimo praktikos ir sudarymas teisinių prielaidų taikyti valstybinį kaltinimą visais smurto šeimoje atvejais, užtikrintų galimybę mažinti smurtą šeimoje. Psichologinės kliūtys galinčios trukdyti efektyviau atlikti veiksmus smurtautojų šeimoje atžvilgiu gali būti stereotipiniai požiūriai į smurtą šeimoje. Vyrų ir moterų pareigūnų nuostatos į smurtą prieš moterį šeimoje reikšmingai skiriasi - moterų nuostata yra neigiamesnė, o vyrų pakankamai prieštaringa.
14 36