Teisinės ir psichologinės kliūtys, trukdančios pareigūnams sustabdyti smurtą šeimoje
Mykolo Romerio universitetas |
Date |
---|
2007 |
Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir atskleisti teisines bei psichologines kliūtis, trukdančias pareigūnams sustabdyti smurtą šeimoje. Tuo tikslu buvo nagrinėti teisiniai darbo su smurtu šeimoje aspektai, nustatytos teisinės kliūtys efektyviam darbui su smurtautojais ir matuotos nuostatos, galinčios trukdyti pareigūnams tinkamai atlikti savo pareigas smurtautojų šeimoje atžvilgiu. Teisinės praktikos darbo su smurtu šeimoje analizei buvo naudotas dokumentų analizės metodas, o pareigūnų požiūris į smurtą šeimoje buvo matuojamas autorių sudaryta anketa, kuria buvo siekiama nustatyti pareigūnų įvairaus laipsnio smurtinių veiksmų prieš moterį vertinimą, supratimą apie smurto priežastis, pareigūnų veiksmus smurtinio konflikto šeimoje metu, požiūrį į pagalbą smurtą patyrusiai moteriai. Tyrime dalyvavo 212 MRU Kauno policijos fakulteto neakivaizdinio skyriaus studentų, dirbančių policijos pareigūnų, iš jų - 95 moterys ir 117 vyrų. Rezultatų analizė leido padaryti išvadas, kad sankcijos, kurias policija gali taikyti siekdama paveikti smurtaujančius asmenis, yra ribotos. Dėl tokios situacijos atsiranda nebaudžiamumo įspūdis ir paprastai baudžiamųjų veiksmų privalo imtis smurtą patyrusi auka. Atsisakymas neefektyviai veikiančios privataus kaltinimo praktikos ir sudarymas teisinių prielaidų taikyti valstybinį kaltinimą visais smurto šeimoje atvejais, užtikrintų galimybę mažinti smurtą šeimoje. Psichologinės kliūtys galinčios trukdyti efektyviau atlikti veiksmus smurtautojų šeimoje atžvilgiu gali būti stereotipiniai požiūriai į smurtą šeimoje. Vyrų ir moterų pareigūnų nuostatos į smurtą prieš moterį šeimoje reikšmingai skiriasi - moterų nuostata yra neigiamesnė, o vyrų pakankamai prieštaringa.
The article aims to analyze and reveal legal and psychological obstacles for police officers in preventing violence in the family. For this purpose legal aspects of work preventing violence in the family were analyzed, legal obstacles for effective work against violators were stated and causes to hinder officers in properly carrying out their duties in respect of violators in the family were defined. For the work analysis against violence in the family the method of document analysis was used and a questionnaire worked out by the authors was used aiming to elucidate the respondents evaluation of various degree violent actions against woman, understanding about violence causes, officer actions during violent conflict in the family, attitude to assistance to woman who had experienced violence. Two hundred and twelve extra mural students (95 women and 117 men) working as police officers from MRU Kaunas Police Faculty participated in the research. The results indicate that sanctions against violators which can be applied by the police are limited. As a result it seems as if violence against women is not subject to punishment and usually the victim who has experienced violence starts criminal acts. Giving up ineffective practice of personal accusation and legal presumptions to apply state prosecution in all cases against violence in the family would enable to reduce violence in the family. One can make a presumption that the difference of attitude on violence against women is affected by the existing in society gender stereotypes. Comparing the attitude of men and women to the analyzed phenomenon one can state that policewomen attitude is more negative, and that of policemen sufficiently contradictory.