Valančius, Virgilijus

Šiame straipsnyje autoriai apžvelgia iki šiol atliktus tyrimus administracinio proceso srityje ir nagrinėja juose pateiktus konkrečius administracinio proceso tobulinimo siūlymus, taip pat naujas įstatymo leidėjo iniciatyvas dėl administracinio proceso veiksmingumo didinimo. Autoriai straipsnyje koncentruojasi į siūlymus, susijusius su rašytinio bei vienasmenio administracinės bylos nagrinėjimo, informacinių technologijų naudojimo išplėtimu, teismo įsakymo ir taikos sutarties institutų, modelinio proceso įdiegimu, teismingumo taisyklių pakeitimu. Analizė atliekama atsižvelgiant į administracinio proceso paspartinimo, supaprastinimo, ekonomiškumo bei didesnio prieinamumo tikslus. Straipsnyje aptariami minėtų iniciatyvų privalumai, trūkumai bei probleminiai aspektai. Autoriai taip pat pateikia savarankiškus siūlymus dėl administracinio proceso tobulinimo (reformų) bei įžvalgas dėl galimų tolimesnių mokslinių tyrimų krypčių šioje srityje.

Šiame straipsnyje autoriai analizuoja bylinėjimosi išlaidų instituto kaip priemonės atlyginti dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu padarytus nuostolius aktualijas ir perspektyvas. Darbe atskleidžiama, kaip šis teisinis instrumentas, skatinant proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, gali būti veiksmingai panaudotas prieš procesinį piktnaudžiavimą. Daroma išvada, kad prie šių tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję civilinio proceso įstatymo pakeitimai, o tam tikrais atvejais – kūrybiškas teisės normų taikymas. Įvertinę užsienio valstybių patirtį ir praktiką, autoriai pritaria privačios baudos, kuri būtų skiriama nuo piktnaudžiavimo nukentėjusio asmens naudai, įtvirtinimui Lietuvos civilinio proceso teisėje, tačiau pateikia keletą kritiškų pastabų dėl Lietuvoje pasirinkto šio instituto teisinio reglamentavimo turinio.