Aidukaitė, Erika
Paslaugų srityje dirbančių darbuotojų darbinio perdegimo, emocinio stabilumo ir emocinio saviveiksmingumo sąsąjos Covid-19 pandemijos metuItem type:ETD, [The Relationship Between Job Burnout, Emotional Stability, and Emotional Self-Efficacy Among Service Employees During Covid-19 Pandemic]Tyrimo tikslas - nustatyti paslaugų srities darbuotojų darbinio perdegimo, emocinio stabilumo ir emocinio saviveiksmingumo sąsajas Covid-19 pandemijos metu. Tyrime dalyvavo 122 paslaugų srityje dirbantys darbuotojai. Tyrimas buvo atliekamas internetinės apklausos būdu. Tyrimo anketą sudarė sociodemografiniai klausimai, Perdegimo matavimo klausimynas – su darbu susijusi versija (angl. Burnout Assessment Tool – BAT(Schaufeli, De Witte, Dessart, 2020)), Penkių faktorių klausimyno neurotizmo subskalė (angl. Big Five Inventory (John, Srivastava, 1995)), Reguliacinio emocinio saviveiksmingumo klausimynas (angl. Regulatory Emotional Self-efficacy Scale – RESE, (Caprara et al., 2008)). Tyrime nustatyta, kad darbinį perdegimą labiau patiria moterys nei vyrai ir darbuotojai iki 30 m. amžiaus lyginant su 41 m. ir vyresniais darbuotojais. Nustatyta, kad tiek emocinis stabilumas, tiek emocinis saviveiksmingumas valdant neviltį / kančią prognozuoja darbinį perdegimą. Kuo didesnis emocinis stabilumas, tuo mažesnis darbinis perdegimas. Kuo didesnis emocinis saviveiksmingumas valdant neviltį / kančią, tuo mažesnis darbinis perdegimas. Taip pat, emocinis stabilumas prognozuoja emocinį saviveiksmingumą valdant neviltį / kančią. Kuo didesnis emocinis stabilumas, tuo didesnis emocinis saviveiksmingumas valdant neviltį / kančią. Šiame darbe buvo tiriamas emocinio saviveiksmingumo reguliuojant emocijas mediacinis poveikis emocinio stabilumo ir darbinio perdegimo sąveikai, tačiau mediacinio emocinio saviveiksmingumo reguliuojant emocijas poveikio nustatyti nepavyko.
19 17