Mikuckienė, Vilija
Bankroto teisė. Pirmoji knyga: vadovėlisItem type:Publication, book[2009][K2a1][S001][375]; ; ; Velička, RimvydasVilnius: Justitia, 2009Knygoje atskleidžiama bankroto teisės vieta Lietuvos teisinėje sistemoje, aptariamas bankroto teisės reguliavimo dalykas ir metodas, jos ir kitų teisės šakų santykis, apžvelgiamos bankroto bylos nagrinėjimo stadijos. Analizuojama bankroto teisei esminė nemokumo kategorija. Siekiant iliustruoti bankroto praktine įtaka, atskleidžiama bankroto reikšmė Lietuvos ekonomikai. Nagrinėjami bankroto teisės šaltiniai ir šiam teisės institutui būdingi principai, pateikiama istorinė bankroto teisės raidos apžvalga. Skaitytojas supažindinamas su bankroto teisės subjektais, jų teisėmis ir pareigomis. Galiausiai nagrinėjama vis didesnę reikšmę įgaunanti tarptautinė bankroto teisė, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvoje tiesiogiai taikomam Europos Sąjungos reglamentui dėl bankroto bylų. Skiriama tiek studijuojantiems bankroto teisę, tiek praktikuojantiems teisininkams (teisėjams, advokatams, mokesčių, socialinio draudimo institucijų teisininkams, bankroto administratoriams), nes teikiama patarimų, kaip spręsti praktines problemas, teoriniai bankroto teisės postulatai iliustruojami teismų praktikos pavyzdžiais.
204 Fizinių asmenų bankrotas: dabartis ir perspektyvosItem type:Publication, research article[2003][S5][S001][5]Justitia. Vilnius : Justitia, 2003, Nr. 3-4(45-46)., p. 55-59Kreditoriaus interesų apsauga nuo skolininko nemokumo dar neatmenamais laikais buvo teisinio reguliavimo objektas. Šiuolaikinis bankroto traktavimas ir reglamentavimas yra ilgos visų pirma papročių, o paskui ir teisės evoliucijos rezultatas. Bankroto teisinio reguliavimo ištakomis reikėtų laikyti teisinį skolų reguliavimą. Būtent skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykiai ir tapo prielaida įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į besikeičiančias ekonomines sąlygas, priimti bankroto santykius reglamentuojančius teisės aktus ir keisti ar naikinti jau galiojančius. Fizinio asmens bankroto instituto užuomazgų yra jau senovės Romos teisėje, kur skolos negrąžinimo faktas buvo pavojingas skolininko sveikatai ar net gyvybei ir visada suteikė kreditoriui teisę užgrobti skolininko turtą. Iki II a. skolų nemokėjimas buvo laikomas neteisėta veikla, neskirstant skolininkų į paprastus ir nemokius. Ir tik gerokai vėliau bankrotą imta laikyti su ūkine komercine veikla susijusiu reiškiniu.
8