Mikuckienė, Vilija
Bankroto teisė. Pirmoji knyga: vadovėlisItem type:Publication, book[2009][K2a1][S001][375]; ; ; Velička, RimvydasVilnius: Justitia, 2009Knygoje atskleidžiama bankroto teisės vieta Lietuvos teisinėje sistemoje, aptariamas bankroto teisės reguliavimo dalykas ir metodas, jos ir kitų teisės šakų santykis, apžvelgiamos bankroto bylos nagrinėjimo stadijos. Analizuojama bankroto teisei esminė nemokumo kategorija. Siekiant iliustruoti bankroto praktine įtaka, atskleidžiama bankroto reikšmė Lietuvos ekonomikai. Nagrinėjami bankroto teisės šaltiniai ir šiam teisės institutui būdingi principai, pateikiama istorinė bankroto teisės raidos apžvalga. Skaitytojas supažindinamas su bankroto teisės subjektais, jų teisėmis ir pareigomis. Galiausiai nagrinėjama vis didesnę reikšmę įgaunanti tarptautinė bankroto teisė, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvoje tiesiogiai taikomam Europos Sąjungos reglamentui dėl bankroto bylų. Skiriama tiek studijuojantiems bankroto teisę, tiek praktikuojantiems teisininkams (teisėjams, advokatams, mokesčių, socialinio draudimo institucijų teisininkams, bankroto administratoriams), nes teikiama patarimų, kaip spręsti praktines problemas, teoriniai bankroto teisės postulatai iliustruojami teismų praktikos pavyzdžiais.
204 Civilinio proceso principų taikymo ribos bankroto byloseItem type:Publication, [Limits of application of general principles of civil procedure in bankruptcy cases]research article[2009][S4][S001][18]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 1(1)., p. 95-112Straipsnyje analizuojamos bendrųjų civilinio proceso principų – dispozityvumo, rungimosi, teisėjo vadovavimo procesui, proceso koncentruotumo – galiojimo ribos bankroto bylose. Straipsnyje atskleidžiamas ne visų bendrųjų civilinio proceso principų, galiojančių bankroto procese, turinys, bet tik tų, kurių galiojimo ribos, palyginti su bendrąja ginčų nagrinėjimo tvarka, skirias. Ir dėl to bankroto bylas galima priskirti atskirų bylų kategorijai. Aptardama dispozityvumo principo galiojimo ribas bankroto bylose autorė pastebi, jog nežiūrint į tai, kad bylose, kuriose dominuoja padidintas viešasis interesas jų baigtimi, dispozityvumo principo galiojimo ribos yra siauresnės, tačiau dėl to bankroto bylas negalima būtų priskirti nedispozityvių bylų kategorijai, juolab kad bankroto bylos iš esmės atitinka mišriųjų bylų kategorijai būdingus požymius, t. y. bankroto bylose yra derinami ir privatūs, ir viešieji interesai. Bankroto byloms būdinga padidėjęs viešasis interesas, o dėl procese dalyvaujančių asmenų gausos jas galima laikyti kolektyvinėmis. Dėl to šias bylas nagrinėti gerokai sudėtingiau, ir teisėjas čia daug aktyvesnis. Savo iniciatyva jis gali rinkti įrodymus, skirti ekspertizes, apklausti liudytojus ir kt.
38 17 Origin of Bankruptcy Procedure in Roman LawItem type:Publication, [Bankroto proceso užuomazgos romėnų teisėje]research article[2009][S4][S001][13]; Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence : Research Papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 3(117)., p. 285-297In order to clarify the objectives of bankruptcy, to reveal the true essence of bankruptcy procedure and the origin of legal terms, it is necessary to ascertain the nature of this institute of law, as well as the reasons for its creation and development. This article provides historic analysis of the development of the institute of bankruptcy procedure. For this purpose, a historic comparative research is undertaken in the article, in order to find certain parallels of bankruptcy procedure under Roman law and the modern bankruptcy procedure. Roman law has been chosen as the most phenomenal ancient law for the purposes of undertaking a historic analysis of the development of bankruptcy procedure. In the authors’ opinion, it it the best example that reveals the origin of bankruptcy procedure, and the reasons for its formation. Analysis of certain private law institutes of Roman law enables the authors to conclude that the main features (principles) of the bankruptcy procedure formed precisely under Roman law: replacement of personal liability by pecuniary; public auction as a form of realization of debtor’s property; transition from selling of debtor’s property as a whole to disposal of property in divided property units; creation of subject, who administers auctions of debtor’s property under oath not to act in selfish purposes; setting of a term of 30 days, during which a debtor has to cover the debts (claims’ dispute resolution); establishment of the institute of informing creditors about initiated procedures of debt retrieval and encouragement to join these procedures; establishment of the ban to recover debts from household items; laying of the foundations of the institute of peace agreement between the debtor and his creditors; establishment of actio Pauliana - a remedy for the protection of creditors rights.
42 38 - research article[2008][S4][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 7(109)., p. 30-38
Straipsnyje analizuojama bankroto procesą reguliuojančių teisės normų teisinė prigimtis, bandant atsakyti į klausimą, ar bankroto santykius reguliuojančios teisės normos galėtų suformuoti savarankišką teisės šaką. Šiuo tikslu tiriamas bankroto proceso teisinio reguliavimo dalykas, metodas, tikslai ir tikslingumas. Konstatuojama, jog bankroto teisinių santykių dalyką galima apibūdinti kaip santykius, susiklostančius dėl skolininko nemokumo, kai skolininko turto nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti, bei su tuo susijusius teisinius santykius. Bankroto teisiniuose santykiuose egzistuojant tiek dispozi-tyvaus, tiek imperatyvaus teisinio reguliavimo metodo elementams, jų reguliavimo metodas pripažintinas mišriu. Čia vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Taigi autorė daro išvadą, jog bankroto teisiniams santykiams reguliuoti būdinga specialusis reguliavimo metodas. Tačiau ar to pakanka, kad bankroto teisinius santykius reguliuojančios normos sudarytų savarankišką teisės šaką? Įstatymų leidėjas prie civilinio proceso tvarka nagrinėjamų bylų priskirdamas ir bankroto bei restruktūrizavimo bylas kartu apibrėžė civiliniam procesui būtinus įgyvendinti tikslus, t y. ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami dėl skolininko nemokumo, interesus. [...]
54 17 Fizinių asmenų bankrotas: dabartis ir perspektyvosItem type:Publication, research article[2003][S5][S001][5]Justitia. Vilnius : Justitia, 2003, Nr. 3-4(45-46)., p. 55-59Kreditoriaus interesų apsauga nuo skolininko nemokumo dar neatmenamais laikais buvo teisinio reguliavimo objektas. Šiuolaikinis bankroto traktavimas ir reglamentavimas yra ilgos visų pirma papročių, o paskui ir teisės evoliucijos rezultatas. Bankroto teisinio reguliavimo ištakomis reikėtų laikyti teisinį skolų reguliavimą. Būtent skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykiai ir tapo prielaida įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į besikeičiančias ekonomines sąlygas, priimti bankroto santykius reglamentuojančius teisės aktus ir keisti ar naikinti jau galiojančius. Fizinio asmens bankroto instituto užuomazgų yra jau senovės Romos teisėje, kur skolos negrąžinimo faktas buvo pavojingas skolininko sveikatai ar net gyvybei ir visada suteikė kreditoriui teisę užgrobti skolininko turtą. Iki II a. skolų nemokėjimas buvo laikomas neteisėta veikla, neskirstant skolininkų į paprastus ir nemokius. Ir tik gerokai vėliau bankrotą imta laikyti su ūkine komercine veikla susijusiu reiškiniu.
8