Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22281
Now showing1 - 3 of 3
  • Item type:Publication,
    Nekonkuravimo susitarimų, sudaromų tarp darbdavio ir darbuotojo, reglamentavimo ir taikymo problemos
    [Problems of application of employee’s duty not to compete]
    research article[2013][S4][S001][20]
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(3)., p. 1175-1194

    Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu. Kad sudarytas nekonkuravimo susitarimas būtų pripažįstamas galiojančiu, jis turi neprieštarauti įstatymui. Lietuvoje nėra teisės akto, kuris reglamentuotų nekonkuravimo susitarimus tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl tenka remtis teismų praktika ir teisės doktrina. Šios straipsnio tikslas – įvertinti nekonkuravimo susitarimų sudarymo sąlygas Lietuvoje ir pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti teisinį reglamentavimą. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, tačiau teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti – ji negali būti traktuojama kaip garantuojanti, kad kiekvienas asmuo turės darbą ar gaus konkretų pageidaujamą darbą, taip pat ji neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti jos įgyvendinimą, nustatant atitinkamus pagrįstus ir teisėtus reikalavimus. Darbdaviai suinteresuoti apsaugoti įmonės know-how, klientų sąrašus, kainų politiką, kitas žinias apie įmonės veiklą nuo šių paslapčių panaudojimo konkurencijai su jais. Tokią galimybę turi buvę darbuotojai, todėl darbdaviai siekia su jais sudaryti nekonkuravimo susitarimus. Dėl to tik nustačius teisingą kompensaciją bei kitas sąlygas už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, šie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. Priešingu atveju nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir gali būti pripažintas negaliojančiu, darbuotojui kreipiantis į teismą.

      76  285
  • Item type:Publication,
    Application of different types of employment contracts in Lithuania – related theoretical and practical problems
    [Atskirų darbo sutarčių taikymas Lietuvoje - teorinės ir praktinės problemos]
    research article[2012][S4][S001][19];
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 19(1)., p. 249-267

    The article discusses theoretical and practical issues one may face when applying various types of employment contracts, refers to specific legal relations governed by Labour Code standards, and raises issues that would help to solve the existing troubles. Last decades as globalization processes were gaining pace, and market economy conditions changed, labour and production organization models were undergoing transformation. The more complex people’s social relationships are, the greater is the need to regulate these relationships, i. e. to adopt legislation that would create pre-conditions for addressing social interest conflicts1. Thus a need has arisen for a new legal regulation because new activity models do not fit into traditional relationships governed by labour law. Along standard employment relationship, non-standard relationships occur in the market. In 2003 the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania issued recommendations for employers on flexible work organisation forms and indicated reasons for the organisation of flexible work forms: the nature of work and employee’s demographic and social characteristics; fulfilment of family duties; health condition; unfavourable work environment; employee’s age; studying and studies.

      28  24
  • Item type:Publication,
    Darbo nuoma ir jos teisinio reguliavimo perspektyvos Lietuvoje
    [Perspectives of temporary agency work in Lithuania]
    research article[2008][S4][S001][8];
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 8(110)., p. 65-72

    Lanksčios darbo formos šiuo metu išlieka perspektyviausios darbo organizavimo formos. Viena jų - darbo nuoma, arba agentūrinis darbas. Šiame straipsnyje analizuojamas darbo nuomos teisinis reglamentavimas Europoje ir nagrinėjamas tokio reglamentavimo atsiradimas Lietuvos Respublikoje. Sudėtingi gamybos procesai bei gamybos išlaidų mažinimas skatina ieškoti nestandartinių darbo organizavimo formų. Pagal formos požymius paslaugų teikėjus galime skirstyti į 1) laisvai samdomus specialistus (angį. freelancer), 2) funkcinių paslaugų (angį. outsourcing) įmones ir 3) personalo nuomos įmones, besispecializuojančias operatyviai suteikti rinkos dalyviams - savo klientams - reikalingos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojus konkrečiai nustatytam laikui ir/arba konkrečiai apibrėžtam darbui atlikti. Darbo nuomos santykius reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 181, Europos Sąjungos (toliau ir ES) direktyva 91/383, rengiama Europos Sąjungos direktyva dėl laikinųjų darbuotojų apsaugos. Šios direktyvos tikslas - užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugą ir pagerinti laikino darbo kokybę užtikrinant, kad laikiniesiems darbuotojams būtų taikomas vienodo požiūrio principas ir laikino įdarbinimo įmonės būtų pripažintos darbdaviais, tuo pat metu atsižvelgiant į poreikį nustatyti tinkamą laikino darbo naudojimo sistemą siekiant veiksmingai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir lanksčių darbo formų plėtojimo. Lietuvoje socialiniai partneriai diskutuoja Darbo nuomos įstatymo projektą. Svarbu pasiekti, kad būsimasis Darbo nuomos įstatymas reglamentuotų darbo nuomą taip, kad užtikrintų laikinųjų darbuotojų teises ir interesus ir kartu sudarytų sąlygas darbo rinkai efektyviai pasinaudoti šia lanksčia darbo forma, kuri leistų spręsti nedarbo ir darbuotojų trūkumo problemas.

      24  13