Application of different types of employment contracts in Lithuania – related theoretical and practical problems
Mykolo Romerio universitetas |
The article discusses theoretical and practical issues one may face when applying various types of employment contracts, refers to specific legal relations governed by Labour Code standards, and raises issues that would help to solve the existing troubles. Last decades as globalization processes were gaining pace, and market economy conditions changed, labour and production organization models were undergoing transformation. The more complex people’s social relationships are, the greater is the need to regulate these relationships, i. e. to adopt legislation that would create pre-conditions for addressing social interest conflicts1. Thus a need has arisen for a new legal regulation because new activity models do not fit into traditional relationships governed by labour law. Along standard employment relationship, non-standard relationships occur in the market. In 2003 the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania issued recommendations for employers on flexible work organisation forms and indicated reasons for the organisation of flexible work forms: the nature of work and employee’s demographic and social characteristics; fulfilment of family duties; health condition; unfavourable work environment; employee’s age; studying and studies.
Taigi atsiradus įvairioms nestandartinėms darbo sutarčių rūšims, kyla neaiškumų, kaip praktiškai reikėtų taikyti naujas normas, nes esamas teisinis reguliavimas konkretesnio atsakymo mums nepateikia. Minėti klausimai ir aptariami šiame straipsnyje, didesnį dėmesį skiriant darbo sutarčiai patarnavimo darbams, kurios analizės mokslo darbuose nėra, bei laikinojo darbo sutarčiai, kuri įtvirtinta visai neseniai. Temos aktualumą lemia tai, kad lanksčioms darbo formoms, kurios pasižymi didele įvairove, skiriamas vis didesnis dėmesys, o tai susiję su specialių darbo sutarčių sudarymu. Lankstaus darbo organizavimo formos darbuotojams suteikia galimybę derinti profesinius, šeimos įsipareigojimus, tenkinti individualius poreikius. Darbdaviams – mažinti darbo sąnaudas ir didinti darbo našumą, lanksčiau prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir rinkos pokyčių. Pažymėtina, kad tiek teorijoje, tiek praktikoje kyla klausimų dėl tam tikrų darbo sutarčių rūšių, pavyzdžiui, sezoninių darbo sutarčių, reglamentavimo tikslingumo.