Šilinskas, Gintautas
Visos dienos mokyklos ir įtraukiojo ugdymo sąsajos: Suomijos atvejisItem type:Publikacija, [Linkages between the all-day school and inclusive education: the case of Finland.]research article[2026][S4][S007][17]; ; Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., 2026, p. 6-22Straipsnyje analizuojamos visos dienos mokyklos ir įtraukiojo ugdymo sąsajos Suomijos švietimo sistemos kontekste. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad šiuolaikinėje edukologijoje vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik ugdymo prieinamumui, bet ir tokiam mokyklos organizavimui, kuris sudarytų prielaidas visapusiškai mokinio raidai, socialiniam dalyvavimui ir gerovei. Suomijos atvejis šiuo aspektu yra reikšmingas, nes, nors šioje šalyje oficialiai nevartojama sąvoka „visos dienos mokykla“, praktiniu ir politikos lygmenimis veikia keli tarpusavyje susiję sprendiniai, atliepiantys šios idėjos turinį. Straipsnio problema formuluojama klausimu: kaip Suomijos švietimo sistemoje organizuojami sprendiniai, susiję su išplėsta mokyklos diena, siejasi su įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu? Tyrimo objektas – visos dienos mokyklos ir įtraukiojo ugdymo sąsajos Suomijos švietimo sistemoje. Straipsnio tikslas – atskleisti, kaip Suomijos švietimo praktikoje ir savivaldybės lygmens sprendimuose atsiskleidžia visos dienos mokyklos ir įtraukiojo ugdymo ryšys. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros, teisės aktų, politikos dokumentų ir viešai prieinamų institucinių šaltinių analizė ir atvejo analizė. Analizė parodė, kad Suomijoje visos dienos mokyklos idėja realizuojama per rytinę ir popietinę veiklą, buvusio nacionalinio MUKAVA integruotos mokyklos dienos eksperimento idėjų perkėlimą į šiandienines ugdymo praktikas, lanksčios mokyklos dienos principus ir nacionalinį mokinių laisvalaikio (hobio) modelį. Šie sprendiniai siejami su vaiko gerove, lygiomis galimybėmis, socialine integracija ir prasmingu užimtumu. Įtraukusis ugdymas Suomijoje grindžiamas žmogaus teisių, laiku teikiamos paramos, pedagoginio lankstumo ir skirtingų specialistų tarpusavio bendradarbiavimo principais. Juveskiulės savivaldybės ir konkrečių mokyklų pavyzdžiai rodo, kad išplėsta mokyklos dienos struktūra ir įtraukties priemonės veikia kaip tarpusavyje susijusių elementų sistema. Daroma išvada, kad Suomijos atvejis leidžia visos dienos mokyklą interpretuoti ne kaip vieną formalų modelį, bet kaip savivaldybės, mokyklos ir bendruomenės lygmenimis organizuojamą ugdymo, priežiūros, paramos ir gerovės priemonių visumą.
4 4