Veršinskas, Robertas

Žmogų ilgam iš pusiausvyros išmušantys faktoriai ne taip jau retai sutinkami, o, įvairių autorių duomenimis, net iki 20-30% žmonių vos ne kasdien patiria neigiamas emocijas, kurios per ilgą laiką suluošina psichiką. Dažnai krizes gali sukelti konfliktai namuose, mokymo įstaigose, darbe. Daug žmonių į darbą ar į mokyklą eina kaip į katorgą, nuolatinė baimė prarasti darbą taip pat neigiamai veikia sveikatą. Bedarbių nusikalstamumas, lyginant su dirbančiųjų, yra keletą kartų didesnis. įtampą darbe didina dažnos atestacijos, kurios turėtų skatinti kelti kvalifikaciją, tačiau dažni patikrinimai ir atleidimai iš darbo sukelia tik nereikalingą įtampą ir sumaištį. Žmogus trečdalį savo gyvenimo miega, o pusę - dirba: įtampa, nervingumas darbe - neramus, nekokybiškas miegas, o kai bloga darbe - bloga ir patale... Atsikeli nepailsėjęs - darbe žlugęs. Ir taip kasdieną. Išeities reikia ieškoti ne tabletėse, nes taip kuriamas fonas agresijai. Šiame darbe apžvelgti įvairių agresijos rūšių - negatyvizmo, įtarumo, apmaudo, autoagresijos ir kt. apibrėžimai, aptartos jų galimos atsiradimo priežastys, siekiant suvokti šio fundamentalaus psichofiziologijos fenomeno struktūrą.

The systems of estimation of quality (techniques) receptions of self-defence employees of boundary guard and future employees of law enforcement authorities are considered. The process of estimation of knowledge, abilities and skills of implementation of battle receptions of fight is considered. Developed and grounded system of objective estimation of implementation of battle receptions students. A hierarchical table is developed. Run-time errors are classified battle actions. Directions optimization of process of students' self-preparation and employees are rotined.

Respondentams buvo pateikta anketa, kurios tikslas – sužinoti pareigūnų nuomonę apie bendrąsias specialiųjų priemonių panaudojimo tendencijas. Tyrimo metu norėjome ištirti specialiųjų priemonių panaudojimo efektyvumą (naudingumą), likviduojant masines riaušes ir grupės asmenų padarytus teisėtvarkos pažeidimus. Šiuo metu naudojamų specialiųjų priemonių efektyvumu neabejoja tik trečdalis (35%) apklaustųjų pareigūnų. Nors didesnioji respondentų dalis (70%) jau buvo panaudoję specialiąsias priemones tarnybos metu, bet daliai jų tai nebuvo pakankama patirtis, kad įvertintų šių priemonių efektyvumą. Penktadalis pareigūnų įžvelgė organizacines problemas. Jie nurodė, kad labiausiai trūksta teorinių ir praktinių mokymų, kas padėtų ne tik geriau suvokti įstatymus, bet leistų formuoti bei tobulinti specialiųjų priemonių panaudojimo įgūdžius, sudarytų galimybę formuotis komandinio darbo, kuris ypatingai reikalingas masinių neramumų ar grupės asmenų padarytų teisėtvarkos pažeidimų likvidavime, gebėjimus. Darbe pateikiami tyrimo rezultatai leidžia įvardinti problemas susijusias su policijos specialiųjų priemonių panaudojimu likviduojant teisėtvarkos pažeidimus.

Šiandieniniame gyvenime ne taip jau retai sutinkami faktoriai, ilgam išmušantys žmogų iš pusiausvyros. Įvairių autorių duomenimis net iki 20 – 30% žmonių vos ne kasdien patiria neigiamas emocijas, kurios per ilgą laiką suluošina psichiką. Dažnai krizes gali sukelti konfliktai namuose, mokymo įstaigose, darbe. Daug žmonių į darbą ar į mokyklą eina kaip į katorgą, pastovi baimė prarasti darbą taip pat neigiamai veikia sveikatą. Bedarbių nusikalstamumas, lyginant su dirbančiųjų, viršija jį keletą kartų. Įtampą darbe didina ir dažnos atestacijos, kurios turėtų skatinti kelti kvalifikaciją, tačiau dažni patikrinimai ir atleidimai iš darbo sukelia tik nereikalingą įtampą ir sumaištį. Žmogus pusę savo gyvenimo dirba, o trečdalį – miega. Daugelis išeities ieško tabletėse. Taip kuriasi fonas agresijai. Šiame darbe apžvelgti įvairių agresijos rūšių – negatyvizmo, įtarumo, apmaudo, autoagresijos ir kt. apibrėžimai, aptartos jų galimos atsiradimo priežastys, siekiant suvokti šio fundamentalaus psichofiziologijos fenomeno struktūrą.

Šios komandos nariai konfliktuoja šiek tiek dažniau nei ankstesnėse komandose. Vyraujanti konfliktų rūšis - socialiniai konfliktai (55,6 %). Konfliktus MRU komandos nariai sprendžia asmeniškai (77,8 %). Komandų treneriams buvo pateiktas testas (Kepalaitė 1993), leidžiantis nustatyti respondentų konfliktiškumo laipsnį. Šiems apklaustiesiems taip pat buvo pateiktas minėtas modifikuotas A.Kepalaitės testas, leidžiantis nustatyti psichologinį klimatą komandoje.MRU komandos vyriausiasis treneris bei VSF krepšinio komandos treneris – taktiški žmonės, kurių elgesys kelia kitų žmonių pagarbą (22 taškai). MRU treneriai psichologinį klimatą komandoje įvardino gerą (5,7 balo), VSF treneris – kaip labai gerą (6,5 balo).

Žmogų ilgam iš pusiausvyros išmušantys faktoriai ne taip jau retai sutinkami, o įvairių autorių duomenimis net iki 20 – 30% žmonių vos ne kasdien patiria neigiamas emocijas, kurios per ilgą laiką suluošina psichiką. Dažnai krizes gali sukelti konfliktai namuose, mokymo įstaigose, darbe. Daug žmonių į darbą ar į mokyklą eina kaip į katorgą, pastovi baimė prarasti darbą taip pat neigiamai veikia sveikatą. Bedarbių nusikalstamumas, lyginant su dirbančiųjų, viršija keletą kartų. Įtampą darbe didina dažnos atestacijos, kurios turėtų skatinti kelti kvalifikaciją, tačiau dažni patikrinimai ir atleidimai iš darbo sukelia tik nereikalingą įtampą ir sumaištį. Žmogus trečdalį savo gyvenimo miega, o pusę – dirba: nervinga darbo išraiška – neramus, nekokybiškas miegas – blogai darbe – blogai ir patale... Atsikeli nepailsėjęs – darbe žlugęs. Ir taip kasdieną. Išeities reikia ieškoti ne tabletėse. Taip kuriamas fonas agresijai. Šiame darbe apžvelgti įvairių agresijos rūšių – negatyvizmo, įtarumo, apmaudo, autoagresijos ir kt. apibrėžimai, aptartos jų galimos atsiradimo priežastys, siekiant suvokti šio fundamentalaus psichofiziologijos fenomeno struktūrą.

Viena aršiausių šių dienų problemų, jaudinanti tiek visuomenę, tiek specialistus – agresijos problema. Egzistuoja daug priežasčių, kurios gali sukelti įvairių formų, pavidalų agresyvaus poelgio protrūkius, kurie neretai baigiasi nusikalstama veika, sužalojimais ar net mirtimi, taip pat savižudybėmis. Šio darbo tikslas – ištirti skirtingų agresijos rūšių paplitimo tarp įkalintųjų ir dirbančiųjų Lietuvos įkalinimo įstaigose. Tiriant agresijos paplitimą buvo naudojamos trys anketos: Bas-Darki testas, Beko depresijos skalė ir Altmano savęs įvertinimo skalė (ASRM). Duomenys surinkti iš šių Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigų: Panevėžio moterų kalėjimo, Rokiškio psichiatrinės ligoninės, 1-ųjų ir 2-ųjų Vilniaus pataisos kolonijų. Apklausta 576 asmenys: 324 įkalintų, 88 sergančių, 164 dirbančių įkalinimo įstaigose asmenų. Tyrimu nustatyta, kad: 1. Fizinė, šalutinė ir verbalinė agresija, agresyvumo indeksas labiausiai paplitę tarp įkalintų ir sergančių asmenų, o mažiausiai – tarp dirbančiųjų įkalinimo įstaigose. 2. Vyrai patiria stipresnę fizinę agresiją lyginant su moterimis. Fizinė ir verbalinė agresija yra labiausiai išreikštos tarp sergančių asmenų.

Žemiausi rodikliai buvo 2004 (9 kartai) (p<0,05) ir 2006 m. (5,7 karto) (p<0,01). Analogiški žemiausi moterų fizinių gebėjimų grupės vidutiniai rodikliai buvo užregistruoti 2006 m. (2 kartai) (p<0,001). Vyrų pilvo raumenų jėgos rodikliai mažėjo nuo 2002 (12,7k/30s) iki 2006 m. (4,2 k/30s) (p<0,001), o 2008 m. – vėl padidėjo (10,2 k/30s) (p<0,01). Moterų pilvo raumenų jėgos rodiklių reikšmės metų aspektu kito sinusoidine kreive. 2004 (18,7 k/30s) (p<0,01) ir 2006 m. (16,4 k/30s) (p<0,001) įstojusiųjų moterų pasiekimai - mažiausi.

Pasimetėme savyje ir tarp savęs: per šimtmetį įvyko tiek ir tokių dalykų, kad protas nesugeba jų permastyti – visi dėsniai (fizikos, moralės) ištirpo, nusitrynė... Tapo niekiniais net Dešimt Dievo įsakymų. Moralė – kas tai? Ji neteko ribų, išskydo, o mes tapome žele – tiek materialiai, tiek moraliai: galime ką norime sakyti, ką norime rašyti. Kas įžūlesnis – to tiesa, kas be ribų – tas pirmas. Jeigu dar tavyje išlieka bendravimo normos, tai esi kvailys, bailys ir atvirkščiai – iš baimės tampi agresyvus. Agresija, savižudybės, antisocialinė elgsena – daugiapriežastinis reiškinys paplitęs visais laikais nuo seniausiai žinomų laikų iki šių dienų – visose konfesijose ir šalyse. Tačiau niekada tai nebuvo taip plačiai nušviečiama žiniasklaidoje ir masinėse informacijos priemonėse (MIP), kurios niekada taip neįtakojo mūsų visuomenės, jos politinio gyvenimo ir mūsų pačių. Šiame darbe atskleidžiamas MIP (TV, interneto, dienraščių) daroma įtaka visiems mūsų visuomeniniams sluoksniams. Įvairių negatyvių reiškinių propagavimas šiomis priemonėmis, jų poveikis jaunimui bei viso to pasekmės. Politikų ir politinių partijų sluoksnių MIP panaudojimas įvairiems tikslams bei poreikiams. TV laidų įtaka smurto, agresijos, suicidų, nusikalstamumo atsiradimui. Įvairios kino produkcijos poveikis mūsų moralei, gyvenimiškų vertybių perįkainavimui ir dinamikai.