Jasevičienė, Dalia

Nukentėjusiojo teisinė padėtis yra labai konkrečiai apibrėžta baudžiamajame procese, tačiau nusikalstamos veikos aukos statusas teisine prasme vis dar išlieka miglotas. Praktikoje vis dažniau susiduriama su problematišku virsmu iš nusikalstamos veikos aukos į nukentėjusįjį. Dėl statistinių rodiklių ar dėl kitų aplinkybių ikiteisminiai tyrimai nėra pradedami, tai yra atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ar tiesiog nepriimant pareiškimo/pranešimo, ar prašant pateikti papildomų dokumentų, patikslinančios informacijos. Nusikalstamos veikos auka šiuo metu faktiškai neturi teisinių įrankių, kurie užtikrintų savalaikį ir teisiškai pagrįstą ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir nukentėjusiojo statuso gavimą. Kitaip tariant, pagrindinė problema yra tai, kad asmuo, patyręs žalos dėl nusikalstamos veikos ir dėl to kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dažniausiai į policijos įstaigą, nevisada nesulaukia reikiamos pagalbos. Tokiais atvejais kvalifikuota nemokama teisinė pagalba irgi nėra teikiama. Todėl šio mokslinio darbo tikslas yra įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje dažnai kyla problema dėl nepagrįsta nepradedamo ikiteiminio tyrimo per turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų prizmę. Tai atliekama analizuojant statistinius duomenis apie registruotas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, priimtus procesinius sprendimus, gyvenimiškas situacijas, teisės aktus. Šiam tyrimui atlikti autoriai pasitelkė dokumentų analizės, lyginamosios analizės ir kitus tyrimo metodus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nusikalstamos veikos aukoms, išskyrus prekybos žmonėmis ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusias, nėra suteikiama išsami informaciją apie galimas teisinės ir kitokios pagalbos būdus, formas ir tokia pagalba teikiančias institucijas. Ikiteisminio tyrimo institucijų, dažniausiai policijos įstaigų pareigūnai ne tik neinformuoja nusikalstamų veikų aukų, pvz., turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų kategorijoje apie valstybės garantuojamą teisinę apsaugą, bet ir iškelia papildomus reikalavimus nuo nusikalsamos veikos nukentėjusiajam asmeniui. Pvz, tiesiog nepriima pareiškimo/pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ar iš anksto formuoja nuomonę nusikalstamos veikos aukai tapusiam asmeniui, kad ikiteisminis tyrimas yra neperspektyvus, kaltininko nepavyks nustatyti ir žala nebus atlyginta, ar reikalauja pateikti papildomus dokumentus, kurie neva patikslintų jau pateiktą informaciją arba pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į pagrobtą turtą, arba priima nepagrįstus procesinius sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagrindinis argumentas tokioprocesinio sprendimo - įvykyje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių, Tokiu būdu tam tikruose visuomenės sluoksniuose, ypač tarp asmenų darančių turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas plinta itin virusas žinia, jog padarius turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jie gali būti iš vis nebaudžiami.

Nepaisant nuolatinių teisėsaugos institucijų pastangų užkardyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą bei jų vartojimą, nuo 2013 m. užregistruotų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, skaičius tik didėjo. Lietuvos Policijos veiklos ataskaitoje 2019 m. nurodoma, kad per 2013-2019 m. užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius išaugo net 30,33 proc. (2013 m. buvo užregistruotos 1955 nusikalstamos veikos, o 2019 m. buvo užregistruotos jau 2548 nusikalstamos veikos (Lietuvos Policijos veiklos ataskaita, 2019 m.) dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai nuolat susiduria su iššūkiais tiek identifikuojant narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų platinimo vietas, tiek jau minėtų uždraustų medžiagų platinimo vietų tolimesnės veiklos nutraukimo plotmėje. Gana dažnai prekyba uždraustomis medžiagomis net ir po platintojo sulaikymo, ir toliau tęsiama toje pačioje geografinėje vietoje. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2018 m. buvo patvirtinta Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir prevencijos programa 2018-2028 m., kurios vienas iš prioritetinių uždavinių yra laikomas narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas. Iki šiol siūlytos priemonės nebuvo veiksmingos, todėl siekiant pasiūlos mažinimo būtina peržiūrėti esamas problemas platinimo vietų nustatymo, jų veiklos nutraukimo ir užkirtimo tolimesniam veiklos atnaujinimui plotmėje. Šio darbo tikslas yra išsamiai išanalizuoti narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų platinimo vietų nustatymo ir jų veiklos nutraukimo problemas, pasiūlant galimus jų sprendimo būdus. Siekiant tyrimo tikslo buvo: ➢ analizuojami 2019-2020 metų laikotarpiu priimti Lietuvos teismų sprendimai (291 teismo nuosprendis, nutartis priimti įvairių pakopų teismų) baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. ➢ apklausti interviu būdu įvairių institucijų: policijos, prokuratūros, savivaldybių socialinės rūpybos skyrių, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir ekspertinių įstaigų darbuotojai. ➢ atlikta anoniminė asmenų vartojančių ar vartojusių narkotines ir/ar psichotropines medžiagas apklausa. Gauti duomenys buvo išanalizuoti, susisteminti ir apibendrinti.