Urbutienė, Eglė

Onkologinės ligos išlieka vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos ir visuomenės iššūkių, veikiančių ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius. Vienas dažniausių emocinių sunkumų po gydymo – baimė, kad liga sugrįš. Nors artimųjų ligos atsinaujinimo baimė plačiai paplitusi, šis fenomenas vis dar menkai tyrinėtas. Šioje disertacijoje tiriamos remisijoje esančių pacientų sutuoktinių baimės patirtys dėl ligos atsinaujinimo. Tyrime dalyvavo 10 pacientų sutuoktinių (5 moterys ir 5 vyrai). Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, analizuoti interpretacine fenomenologine analize. Tyrimas parodė, kad ligos atsinaujinimo baimė yra daugiasluoksnė patirtis, apimanti somatines, kognityvines, emocines, tarpasmenines ir egzistencines dimensijas. Už šios baimės slypi sutuoktinio netekties grėsmė, lemianti gyvenimą „po Damoklo kardu“, kai ateitis išlieka trapi, o paciento kūnas tampa nuolatinio nerimo šaltiniu. Baimė poroje veikia tarsi užkratas – vieno sutuoktinio nerimas persiduoda kitam. Siekdami atgauti kontrolę, sutuoktiniai taiko į vairias į veikos strategijas – nuo minčių ir emocijų slopinimo iki pagalbos paieškų santykiuose su specialistais. Baimė gali tapti ir auginančia patirtimi, vedančia į gilesnį gyvenimo suvokimą ir brandesnį santykį su savimi bei kitais. Tyrimo radiniai suteikia pagrindą kurti artimiesiems skirtas psichologines intervencijas, padedančias į veikti šią baimę ir gyventi su nuolatiniu nesaugumu bei netekties grėsme.