Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20277
Rodoma1 - 3 iš 3
  • Item type:Publikacija,
    Deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos sprendimo būdai
    [Solutions of the concurrence between delictual and contractual liability]
    research article[2015][S4][S001][23]
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Registrų centras, 2015, t. 22, Nr. 2., p. 295-317

    Straipsnyje pateikiama deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos sąvoka, pristatomi pagrindiniai doktrinoje nurodomi ir užsienio valstybėse taikomi deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos sprendimo būdai, t. y. įstatymo konkurencija, reikalavimo konkurencija ir reikalavimo normų konkurencija. Straipsnyje nurodomas šių konkurencijos sprendimo būdų pagrindimas, taip pat identifikuojami didžiausi trūkumai. Deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos sprendimas yra pagrįstas tuo, kam esant konkrečiai situacijai yra suteikiama pirmenybė: nukentėjusiojo asmens apsaugai, suteikiant jam teisę reikšti reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo, ar sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principams, pagrindžiant sutarčių teisės ir atitinkamai sutartinės atsakomybės viršenybę. Nacionalinės doktrinos ir teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą kad Lietuvoje, net ir esant aiškiai išreikštai konkurencijos negalimumo pozicijai, vis dėlto nėra bendro ir konceptualiai pagrįsto deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos sprendimo. Ryškėja tendencija konkurencijos situacijai taikyti įstatymo konkurencijos sprendimo b ū d ą prioritetą teismo iniciatyva suteikiant deliktinei atsakomybei, ar net reikalavimo normų konkurencijos sprendimo būdą.

      35  9
  • conference paper[2012][T1e][S001][1]
    SOCIN 2012: 1st international interdisciplinary conference on social innovations : abstracts’ book of Mykolas Romeris University research days 2012 “Social innovations: theoretical and practical insights” [Elektroninis išteklius] / Mykolas Romeris University. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2012. ISBN 9789955194590., p. 41
      9
  • Item type:Publikacija,
    Civilinės atsakomybės dualizmo prigimtis
    [The nature of the dualism of civil liability]
    research article[2012][S5][S001][14]
    Societal innovations for global growth : research papers = Socialinės inovacijos globaliai plėtrai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, No. 1(1)., p. 240-253

    Jau romėnų teisė išskyrė du pagrindinius prievolių atsiradimo pagrindus: sutartį (lot. contractus) ir teisės pažeidimą (lot. delicta). Civilinės atsakomybės skirstymą į sutartinę atsakomybę ir deliktinę atsakomybę lemia prievolių atsiradimo pagrindų dualizmas. Tradiciškai yra teigiama, jog sutartinė atsakomybė taikoma sutarties šalims, kai nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, o deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Šis teiginys suponuoja išvadą, jog sutartinė ir deliktinė atsakomybė yra iš esmės skirtingos ir nesuderinamos viena su kita, o jų išskyrimas yra ilgalaikės teisės raidos rezultatas. Straipsnyje analizuojamos sutarties ir delikto išskyrimo istorinės aplinkybės bei prielaidos, nulėmusios civilinės atsakomybės dualizmą, ir jų reikšmė šiuolaikiniam teisiniam reguliavimui. Remiantis Lietuvos ir užsienio teisės reguliavimu, doktrina ir teismų praktika, vertinami sutarties ypatumai delikto atžvilgiu. Daroma išvada, kad atsižvelgiant į šiuolaikines teisės ir visuomenės raidos tendencijas, nėra esminių sutarties ir delikto skirtumų. Argumentuojama, kad nepaisant to, kad sutarties ir delikto skirtumai nėra esminiai, sutartinės ir deliktinės atsakomybės išskyrimas yra svarbus. Konkrečioje situacijoje turi būti sprendžiama ne kokią – sutartinę ar deliktinę – atsakomybę taikyti, bet ar atsakomybė yra taikytina ir kokia apimtimi. Civilinės atsakomybės klasifikacijos tikslas – nustatyti metodologinį civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, tačiau pati klasifikacija negali dominuoti teisinėje argumentacijoje, nusprendžiant, kad civilinė atsakomybė konkrečiu atveju negalės būti taikoma.

      59  95