Zinkevičienė, Ina

Administracinių sutarčių institutas gerai žinomas Vakarų Europos šalyse. Čia administracinės sutartys ne tik pripažįstamos jau nuo XX amžiaus pradžios, bet ir yra įtvirtintos pozityviojoje teisėje. Lietuvos Respublikoje administracinių sutarčių institutas pozityviojoje teisėje nėra įtvirtintas, o administracinės teisės doktrinoje administracinių sutarčių klausimas beveik nenagrinėtas. Dėl administracinių sutarčių teisinio reguliavimo nebuvimo Lietuvoje kyla ne tik tokių sutarčių sampratos, jos esminių požymių apibrėžtumo problemos, bet ir administracinių sutarčių atribojimo nuo kitų, pavyzdžiui, civilinių sutarčių problemos. Magistro baigiamuoju darbu siekiama sisteminiu požiūri ištirti ir įvertinti savivaldybių institucijų sudaromų sutarčių teisinės prigimties ypatumus, siekiant nustatyti kriterijus, nulemiančius tokių sutarčių administracinę teisinę prigimtį. Tam, kad būtų pasiektas išsikeltas tikslas, būtina atskleisti teisės doktrinoje pateikiamą administracinės sutarties sampratą, o taip pat apibendrinti kriterijus, nulemiančius sutarties administracinį teisinį pobūdį. Atskleidus administracinės sutarties sampratą, magistro baigiamajame darbe tiriami ir vertinami savivaldybių institucijų sudaromų sutarčių teisinės prigimties ypatumai. Atlikus tyrimą, suformuluotos tokios išvados. Teisės doktrinoje nėra vieningos nuomonės dėl administracinės sutarties sampratos: vieni autoriai ją supranta labai plačiai, kiti – siauriau. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės sutarties klausimu, nors ir nėra labai gausi, tačiau vieninga. Tiek Lietuvos teisės mokslo atstovai, tiek teismai pripažįsta administracinių sutarčių egzistavimą Lietuvos teisinėje sistemoje, nepaisant to, kad ji nėra įtvirtinta pozityviojoje teisėje. Administracinei sutarčiai būdingi tiek privatinės, tiek viešosios teisės elementai. Jeigu administracinėje sutartyje nebus privatinės teisės elementų, tokia sutartis nustos būti sutartimi ir virs administraciniu aktu. Kita vertus, privalomo administracinės sutarties šalies – viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio viešąjį administravimą ir turinčio valdingus įgaliojimus – buvimas, specifinis sutarties tikslas – visuomenės poreikių tenkinimas ir viešųjų interesų apsauga ir kiti kriterijai ne tik išskiria administracinę sutartį iš kitų sutarčių, bet ir patvirtina tai, kad administracinė sutartis yra ypatinga viešosios teisės sutarčių rūšis. Vilniaus miesto savivaldybės institucijos savo veikloje naudoja įvairias sutarčių rūšis. Civilinėms sutartims priskirtinos Vilniaus miesto savivaldybės sutartys dėl įvairių finansinių įsipareigojimų prisiėmimo dėl savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto disponavimo. Koncesijų ir viešųjų pirkimų sutartys, kurias sudaro ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijos, administracinės teisės specialistų priskiriamos administracinėms sutartims. Vilniaus miesto savivaldybė, veikianti kaip viešojo administravimo subjektas, bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos (pagal savo esmę turėtų būti kompetencijos) sutartis sudaro, atlikdama jai teisės aktais nustatytas viešojo administravimo funkcijas. Tokių sutarčių sudarymo tikslas – visuomenės poreikių tenkinimas, viešųjų interesų užtikrinimas ir apsauga. Taigi, šios dvi sutarčių rūšys priskirtinos administracinėms sutartims.