Segal, Aleksandr
A national study on the prevalence of intimate partner violence among men in LithuaniaItem type:Publication, research article[2026][S4][S006][20] ;Viltrakis, Marius ;Leinonen Milli Melodia Marika; Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being, 2026, p. 208-227Introduction: Intimate partner violence (IPV) is a pervasive public health concern, yet male victimization remains significantly underexamined both globally and in Lithuania. Existing research has predominantly focused on female victims, leaving substantial gaps in understanding the prevalence, forms, and correlates of IPV among men. This study addresses this gap by providing the first nationally representative assessment of IPV against men in Lithuania by analyzing lifetime and past-year prevalence across psychological, economic, physical, and sexual domains. Method: Data were drawn from an OMNIBUS survey of 742 adult men. IPV indicators were used to assess lifetime and past-year exposure. Multivariate logistic regression analyses were conducted to identify and differentiate predictors of experienced IPV. Variables included age, relationship status, and childhood exposure to violence. Results: Findings indicate that half of the Lithuanian men surveyed have experienced at least one form of IPV in their lifetime, with psychological and economic violence being most prevalent. Nearly one quarter reported experiencing IPV in the past year. Men aged 30-39 who were divorced or living separately from their partner, and those with a history of childhood abuse, had a higher probability of experiencing IPV in the past year. Additionally, a descriptive comparison with a representative female sample suggests that psychological and economic IPV are gender neutral in prevalence. Conclusion: This study demonstrates that IPV against men in Lithuania is widespread, which challenges gender-exclusive narratives of certain types of IPV.
9 4 Interviuotojų psichofiziologinių rodiklių ir realiuoju laiku simuliacinėse vaikų apklausose užduodamų klausimų formuluočių sąsajosItem type:Publication, [Associations between interviewers' psychophysiological parameters and question formulation in real-time simulated child interviews.]conference poster[2023][T1e][S006][1]; ; ; ; Žiebiame psichologijos kibirkštį: Lietuvos psichologų kongresas 2023, balandžio 14-15 d. : pranešimų santraukų leidinys., p. 42.16 11 Jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo atribojimo problemos Lietuvos teismų praktikojeItem type:Publication, [The problem of delimitation in child sexual abuse cases involving children under the age of sixteen in Lithuanian court practice]research article[2022][S4][S001,S006][16]; ; Jurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 29, iss. 1., p. 106-121Šiame tyrime yra iš esmės yra analizuojama dviejų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš vaikus (jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo) atribojimo problematika Lietuvos teismų praktikoje. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veikos požymiams (lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu ir fizinis tvirkinimas) kaip šių veikų atribojimo pagrindui. Šis tyrimas atskleidė, kad teismai, atribodami šias nusikalstamas veikas, esminiu kriterijumi laiko seksualinio kontakto pobūdį. Seksualinis prievartavimas paprastai yra pripažįstamas tais atvejais, kai su vaiku yra atliekami veiksmai, susiję su įsiskverbimu į lyties organus, o tvirkinimu paprastai laikomi atvejai, kai atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai be įsiskverbimo elemento. Psichologinės šio reiškinio pusės tyrimas parodė, kad psichologiniuose tyrimuose neprieita prie vieningos nuomonės dėl to, kad psichologines pasekmes labiau padidina įsiskverbimas nei seksualinio pobūdžio veiksmai, atlikti be įsiskverbimo. Dabartiniai teisiniai kriterijai taip pat veda ir prie nenuoseklios bei kritikuotinos teismų praktikos.
88 22 Confirmation bias in simulated CSA interviews: How abuse assumption influences interviewing and decision‐making processes?Item type:Publication, research article[2022][S1][S006][15] ;Zhang, Yikang; ;Pompedda, Francesco; Santtila, Pekka OlaviLegal and Criminological Psychology. [Hoboken] : Wiley, 2022, 00, 00., p. 1-15Purpose: Research has shown that confirmation bias plays a role in legal and forensic decision-making processes and, more specifically, child interviews. However, previous stud-ies often examine confirmation bias in child interviews using non-abuse-related events. We enrich the literature by examining interviewers’ behaviours in simulated child sex-ual abuse (CSA) cases.Method: In the present study, we used data from a series of experiments in which participants interviewed child avatars to examine how an assumption of abuse based on prelimi-nary information influenced decision-making and inter-viewing style. Interview training data (Ninterview = 2084) from eight studies with students, psychologists and police officers (N = 377) were included in the analyses.
34 51Scopus© Citations 21 Veiksniai, darantys įtaką nepilnamečių parodymų kokybei: sisteminė kokybinių tyrimų literatūros analizėItem type:Publication, [Factors influencing the quality of juvenile testimony: a systematic analysis of qualitative research literature]research article[2020][S4][S006][13]Socialinis darbas = Social work : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, vol. 18, no. 2., p. 81-93Nepatikimi nepilnamečio parodymai gali tapti pagrindu teisėjui priimti neteisingą sprendimą kaltinamojo atžvilgiu. Pasauliniu mastu apklausos atlikėjams nepavyksta laikytis geriausių interviu praktikų rekomendacijų (Cederborg, 2004; Korkman, Santtila, Drzewiecki ir Sandnabba, 2008; Sternberg, Lamb, Orbach, Esplin ir Mitchell, 2001; Pompedda, Zappala ir Santtila, 2015; Pompedda, 2018), tad, tikėtina, ir nepilnamečio parodymų kokybė gali būti abejotina. 2018 metais Lietuvoje, įsigaliojus įstatymui dėl psichologo dalyvavimo nepilnamečių apklausose, poreikis tirti veiksnius, darančius įtaką nepilnamečių parodymų kokybei, tik didėja. Siekiant geriau suprasti, kokie veiksniai ir kaip daro įtaką nepilnamečių parodymų kokybei, buvo atlikta sisteminė kokybinių duomenų literatūros analizė. Pasitelkus sisteminę kokybinių duomenų analizę (Seers, 2015; Snelgrove ir Liossi, 2013), kuria siekiama apžvelgti veiksnius, darančius įtaką nepilnamečių parodymų kokybei iš viso buvo atrinktos 1294 publikacijos: 229 dublikatai buvo pašalinti, 814 nuorodų buvo atmestos pavadinimų peržiūrų etape, 214 abstraktų - peržiūrų etape. Tolesnei analizei liko 37 publikacijos, iš kurių tik 3 atitiko visus įtraukimo į tolesnę analizę kriterijus. Analizės rezultatai rodo, kad nepilnamečių parodymų kokybei svarbūs tokie veiksniai, kaip: 1) apklausos atlikėjo gebėjimas įvertinti apklausiamo asmens kognityvinius sugebėjimus 2) ir kalbinius sugebėjimus, 3) apklausos atlikėjo bendravimas, 4) apklausos atlikėjo kontakto su nepilnamečiu užmezgimas. Kokybinių tyrimų, analizuojančių veiksnius, kurie turi įtakos vaiko parodymų kokybei, yra itin mažai. Išskirtų veiksnių, darančių įtaką nepilnamečių gebėjimui duoti parodymus, žinojimas, suvokimas ir integravimas į praktinį įgūdį yra pagrindas siekiant išgauti patikimus ir kokybiškus parodymus iš nepilnamečio asmens. Išskirtų veiksnių nepaisymas ar netinkamas naudojimas nepilnamečio apklausos metu ir gali, ir turi sukelti abejonių dėl gautų parodymų patikimumo.
52 11