Truskauskaitė, Inga

Pozityvios jaunimo raidos (PJR) teorija, siūlo, kad stiprių bendruomenių ir klestinčios visuomenės pagrindas yra pozityvia raida ir klestėjimu pasižymintys žmonės (Lerner ir kt., 2003). Disertacijos tikslas – įvertinti pozityvios jaunimo raidos intervencijos efektyvumą ir atskleisti paauglių klestėjimo skatinimo mechanizmus. Longitudinio kvazi-eksperimentinio dizaino tyrime dalyvavo 605 paaugliai. Rezultatai atskleidė, kad tyrimu vertinta trumpalaikė mokykloje įgyvendinta PJR intervencinė programa yra tinkama priemonė skatinti pozityvią jaunimo raidą ir klestėjimą, kadangi ji vidutiniškai stipriai, tiesiogiai, teigiamai veikia pozityvios jaunimo raidos komponentus (“5C”: kompetenciją, pasitikėjimą, susietumą, charakterio tvirtumą, atjautą) bei prisidėjimą prie bendruomenės gerovės. Taip pat nustatyta, kad PJR skatinimas atneša paaugliams daugialypę naudą, kadangi “5C” komponentų augimas yra susijęs su prisidėjimo prie bendruomenės gerovės didėjimu; nerimastingumo/depresiškumo ir agresyvaus elgesio mažėjimu; tikslingos savireguliacijos ir pozityvaus tapatumo didėjimu. Tyrimas paremia teorinį pozityvios jaunimo raidos modelį (Lerner ir kt., 2005, 2012, 2015) bei papildo jį šiais siūlymais: (1) tapatumo raida yra mechanizmas, per kurį pozityvi jaunimo raida teigiamai veikia pozityvias ir neigiamai – negatyvias raidos išdavas; (2) tikslinga savireguliacija yra itin svarbus raidos proceso veiksnys, kuris skatina pozityvų tapatumą ir yra veikiamas klestėjimo indikatorių pokyčio.