Gečienė, Jolita

Darbo tema: Organizacinis atsparumas priimant naujus paslaugų teikimo ir valdymo iššūkius socialines paslaugas teikiančiose organizacijose. Organizacinis atsparumas šiuolaikinėmis sąlygomis tampa vis svarbesniu socialinių paslaugų organizacijų veiklos aspektu. Socialinių paslaugų organizacijos veikia sudėtingomis ir dažnai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl joms būtina gebėti užtikrinti paslaugų tęstinumą ir kokybę bei efektyviai reaguoti į kylančius iššūkius ir prisitaikyti prie pokyčių. Dėl šių priežasčių organizacinio atsparumo stiprinimas tampa esmine prielaida užtikrinti ilgalaikį veiklos stabilumą. Darbo tikslas – išanalizuoti organizacinio atsparumo teorinius aspektus ir įvertinti veiksnius bei strategijas, stiprinančias socialines paslaugas teikiančių organizacijų atsparumą praktikoje. Tyrimo objektas – socialines paslaugas teikiančių organizacijų organizacinio atsparumo raiška ir ją stiprinantys veiksniai. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti organizacinio atsparumo sampratą, veiksnius ir stiprinimo strategijas socialines paslaugas teikiančių organizacijų veiklos kontekste; 2. atskleisti socialines paslaugas teikiančių organizacijų praktikas, identifikuojant atsparumą stiprinančius veiksnius; 3. identifikuoti pagrindinius socialinių paslaugų teikimo ir valdymo iššūkius ir įvertinti jų poveikį organizacijų atsparumui. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, teorinė, metodologinė ir empirinė dalys. Teorinėje dalyje analizuojama organizacinio atsparumo samprata, pagrindiniai iššūkiai ir atsparumą stiprinančios strategijos, o empirinėje dalyje pristatoma tyrimo metodologija ir pateikiama tyrimo rezultatų analizė. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis. Darbo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros analizė, nagrinėjant organizacinio atsparumo sampratą, jo komponentus, socialinių paslaugų teikimo ir valdymo iššūkius bei atsparumą stiprinančias strategijas. Empiriniai: kokybinis tyrimas; duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metodu, apklausiant aštuonis socialinių paslaugų organizacijų vadovus ekspertus; duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Duomenų kodavimui ir sisteminimui naudota kokybinių duomenų analizės programa „QDA Miner Lite“, leidusi sistemiškai išskirti pagrindines tyrimo kategorijas ir subkategorijas. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių paslaugų organizacijų atsparumas yra kompleksinis ir dinamiškas procesas, formuojamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Tyrimo metu nustatyta, kad svarbiausi atsparumą stiprinantys veiksniai yra stipri ir įgalinanti lyderystė, darbuotojų įsitraukimas, aiški vidinė komunikacija ir pasitikėjimu grindžiama organizacinė kultūra. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka efektyvus išteklių valdymas ir partnerystė. Organizacinis atsparumas stiprinamas tobulinant struktūrinius procesus, stiprinant organizacinį mokymąsi, plečiant bendradarbiavimo tinklus, diegiant inovacijas ir taikant naujoves. Identifikavus pagrindinius socialinių paslaugų teikimo ir valdymo iššūkius ir įvertinus jų poveikį organizacijų atsparumui, nustatyta, kad jie susiję su teisiniais ir reguliaciniais pokyčiais, paslaugų plėtros valdymu, finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumu, krizinėmis situacijomis, vidinės komunikacijos sutrikimais, kintančiais paslaugų gavėjų poreikiais bei struktūriniais ir administracinio valdymo pokyčiais. Šie iššūkiai daro neigiamą poveikį organizacijų veiklos stabilumui ir paslaugų tęstinumo užtikrinimui, tačiau kartu skatina organizacijas stiprinti vidinius veiklos procesus ir ieškoti naujų sprendimų.

Disertacijoje siekiama nustatyti socialinių paslaugų organizacijų atsparumo stiprinimo priemones ir sukurti konceptualųjį socialines paslaugas teikiančių organizacijų atsparumo stiprinimo Lietuvos regionų socialinio tvarumo kontekste modelį. Disertacinis tyrimas prisidėjo prie socialinių paslaugų organizacijų veiklos stebėsenos, analizės bei prognozavimo ir atskleidė, kaip užtikrinti organizacijų atsparumą regionų socialinio tvarumo kontekste, esant ekstremalioms situacijoms ir nenumatytiems atvejams šalyje. Empiriniu tyrimu nustatyti svarbiausi socialinių paslaugų organizacijų atsparumo veiksniai stengiantis įveikti sunkumus ir atskleistos esminės organizacijų atsparumo stiprinimo priemonės Lietuvos regionų socialinio tvarumo kontekste. Siekiant disertacijos tikslo suformuotas konceptualusis socialines paslaugas teikiančių organizacijų atsparumo stiprinimo modelis, paaiškinantis, kokie faktoriai daro įtaką organizacijų atsparumui, parodantis kryptis tvarumui užtikrinti ir etapus trikdžiams įveikti, atspindintis pagrindines organizacijų atsparumo ir regionų socialinio tvarumo dedamąsias, padedančias suvokti egzistuojant sąsajas ir ryšių tinklą. Pasiūlytas modelis pasižymi praktine verte ir gali būti taikomas socialinių paslaugų organizacijose stiprinant organizacijų atsparumą.

Magistro darbe aptariami viešojo sektoriaus organizacijų paslaugų kokybės vertinimo modeliai. Išanalizavus paslaugų kokybės vertinimo modelius pabrėžiama, kad vertinant viešosios įstaigos paslaugų kokybę, EQUASS metodas yra vienas tinkamiausių. EQUASS Assurance yra pritaikytas socialiniam sektoriui ir siūlo kokybės kriterijais bei pagrindiniais veiklos rodikliais pagrįstą požiūrį, naudojant savęs vertinimo klausimyną. Empirinėje dalyje analizuojama socialinės globos įstaigų, dirbančių su senyvo amžiaus asmenimis, teikiamų paslaugų kokybės vertinimas naudojant EQUASS metodiką.