Šukytė, Jolita

Šio magistro baigiamajame darbe nagrinėta viena iš nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui rūšių, išskiriant šias veikas pagal kėsinimosi objektą – elektroninių duomenų saugumui, kurios numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 196 ir 198 straipsniuose bei vertinamas jų teisinis reglamentavimas. Analizuoti teisės aktai, kurių pagrindu šios veikos buvo kriminalizuotos per se, taip pat atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką taikant šias normas. Analizuojami neteisėto poveikio elektroniniams duomenims ir neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo nusikalstamų veikų sudėties požymiai bei pateiktos teisinio reguliavimo tobulinimo galimybės. Taip pat atkreiptas dėmesys į nusikalstamų veikų elektroninių duomenų saugumo santykio su nusikalstamomis veikomis intelektinei ir pramoninei nuosavybei nustatymą bei pateikiami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės pagrindų taikymo kriterijai.

Prievartos koncepcijos klausimas aktualus tiek baudžiamosios teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje. Visgi pasigendama išsamesnių mokslinių darbų bei diskusijų šia tema, kas sukuria poreikį prievartos koncepcijos analizei ir suponuoja šios temos aktualumą. Prievarta pasižymi daugiaprasmiškumi, įvairiose mokslo disciplinose prievarta suprantama skirtingai. Visgi baudžiamosios teisės kontekste prievarta yra savarankiška kategorija. Sąvoka „smurtas“ vartotina lygiagrečiai prievartos sampratai, tuo tarpu sąvoka „agresija“ – nevartotina. Vertinant kaltininko nusikalstamus veiksmus, dažnai susiduriama su fizinės ir psichinės prievartos atribojimo problematika, nes fizinė prievarta visada sukelia psichinio pobūdžio žalą, o psichinė prievarta gali būti lydima fizinio smurto. Todėl vertinant ir kvalifikuojant kaltininko neteisėtus veiksmus, būtina įvertinti ne tik realiai kilusius padarinius, bet ir atsižvelgti į kitas teisiniu aspektu reikšmingas aplinkybes. Tačiau analizuojant prievartos koncepciją, susiduriama ir su kitomis aktualiomis problemomis kaip sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą lydimo fizinio smurto ir kilusių padarinių kvalifikavimo bei kitomis, kurios aptartinos šiame darbe.

Darbe analizuojama prekybos žmonėmis samprata tarptautiniuose, ES teisės aktuose bei atskleidžiama jos kaita. Taip pat analizuojama prekybos žmonėmis normos evoliucija nuo pat jos įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme iki šiuo metu galiojančios normos, vertinama normos atitiktis tarptautiniams ir ES teisės aktams bei pateikiami pasiūlymai dėl normos tobulinimo. Antrojoje darbo dalyje analizuojami prekybos žmonėmis (BK 147 str.) objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai., atkreipiamas dėmesys į naujausius BK 147 str. pakeitimus. Pateikiamos įžvalgos dėl sunkumų taikant prekybos žmonėmis normą, pateikiama teismų praktikos pavyzdžių. Paskutinėje darbo dalyje atskleidžiamas prekybos žmonėmis ryšys su kitomis nusikalstamomis veikomis: pelnymusi iš kito asmens prostitucijos, išnaudojimu priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimusi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis ir kt. Galiausiai pateikiamos išvados bei pasiūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.