Leonavičius, Justinas

Straipsnyje analizuojami kriterijai „nepriklausomumas“, „našumas“ ir „kokybė“, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamasis procesas yra veiksmingas. Visų pirma bendrai pristatoma nepriklausomumo ir našumo samprata. Pabrėžiama, kad „nepriklausomumas“ pirmiausia turėtų būti suprantamas kaip teismo ir teisėjo, taip pat prokuroro ir gynėjo (advokato) institucinė ir funkcinė nepriklausomybė, padedanti užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu. „Našumas“ nusako, kiek laiko ir kitų sąnaudų (žmogiškųjų išteklių, lėšų, priemonių ir kt.) reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, tačiau svarbiausiu našumo dėmeniu laikytina baudžiamojo proceso trukmė. Kriterijus „kokybė“ straipsnyje nagrinėjamas išsamiau. Pateikiama išvada, kad šis kriterijus yra plačiausias savo turiniu ir apibrėžiamas sudėtingiausiai. Remiantis teisinio reguliavimo, teismų praktikos analize ir jau atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, išskiriami šie proceso kokybės elementai: kokybiškas teisinis reguliavimas; teisingumo prieinamumas; procesinis lygiateisiškumas; teisės į gynybą užtikrinimas; kitų proceso dalyvių teisių užtikrinimas; suprantama (aiški) proceso eiga ir nuspėjami sprendimai; teismo proceso ir sprendimų viešumas; teisingas (pagrįstas) baigiamasis teismo sprendimas.

Straipsnyje analizuojamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo) dalykas – kyšis. Kyšis gali būti įvairių formų, o tinkamas kyšio vertės nustatymas lemia baudžiamosios atsakomybės taikymą ir jos sunkumą, todėl darbe analizuojami probleminiai klausimai, susiję su kyšio vertės nustatymu ir kyšio atribojimu nuo dovanos, o dovanos – nuo kyšio. Išnagrinėjus, kaip yra nustatoma kyšio vertė, pažymėtina, jog nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatytos specialios kyšio vertės įrodinėjimo taisyklės ir jo piniginė vertė gali būti įrodinėjama visomis teisėtomis priemo- nėmis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra suformulavęs tam tikras teisės aiškinimo taisykles dėl kyšio vertės įrodinėjimo, kurios leidžia veiksmingai spręsti teisės taikymo problemas, susijusias su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis. Straipsnyje taip pat išanalizuoti socialiniai ir teisiniai kyšio ir dovanos skirtumai: dovana – neatlygintina ir nesiejama su tarnybiniu santykiu; kyšis – atlygis už atliktus, atliekamus ar dar tik būsimus veiksmus ar neveikimą. Pateikiama išvada, jog tiek įstatymuose, tiek teismų praktikoje suformuota bendra taisyklė, kad dovanos viešojo sektoriaus darbuotojams yra draudžiamos ir nusikalstamos – laikomos kyšiu, nepaisant jų įvardijimo, vertės, teikimo ir gavimo momentų.