Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20321
Rodoma1 - 2 iš 2
  • Item type:ETD,
    Valstybės gynybos konstitucinis institutas: teisinio reguliavimo raida ir problemos
    [Constitutional institution of national defence: development and problems of legal regulation]
    doctoral thesis[2021][S001]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2021-02-18

    Šis tyrimas yra skirtas išanalizuoti valstybės gynybos konstitucinį institutą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą bei atskleisti teisinio reglamentavimo problemas. Tyrime analizuojamas valstybės gynybos teisinio reguliavimo problemas sieja fundamentalus klausimas: koks yra konstitucinio valstybės gynybos institutą sudarančių normų, kurios nustato valstybės gynybos subjektus ir jiems Konstitucija priskirtas valstybės gynimo priemones, turinys, determinuojantis ordinarinį valstybės gynybos teisinį reguliavimą? Atsižvelgiant į minėtą probleminį klausimą darbe visų pirma analizuojama termino valstybės gynyba samprata siauruoju ir plačiuoju aspektu, taip pat nagrinėjami ginkluotųjų pajėgų, kaip karinės valstybės gynybos priemonės, panaudojimo konstituciniai pagrindai. Analizuojama kokios valstybės valdžios institucijos priima sprendimus valstybės gynimo klausimais, visų pirma, dėl ginkluotos valstybės gynybos, karo padėties ar mobilizacijos paskelbimo, ir kaip jos šį įgaliojimą pasidalija tarpusavyje. Be to, kaip demokratinis civilinis karių ir sukarintų valstybės institucijų kontrolės principas lemia atsakomybės už valstybės gynybą pasiskirstymą tarp civilinių ir karinių valstybės gynimo institucijų. Disertaciniame tyrime taip pat analizuojami visuotinės karo prievolės konstituciniai pagrindai bei kai kurių Karo prievolės įstatymo nuostatų, susijusių su atleidimu nuo karo prievolės ir karo tarnybos atidėjimu, konstitucingumo problemos bei pateikiami jų sprendimo būdai. Galiausiai, nagrinėjamas pasipriešinimo teisės, kaip valstybės gynybos vienos iš priemonių, konstitucinis turinys.

      123  41
  • Item type:ETD,
    Įstatymas ir poįstatyminis aktas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
    [Das Gesetz und die Rechtverordnung in der Jurisprudenz des Verfassungsgerichts der Republik Litauen]
    master thesis[2009][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-01-07

    Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kurio vienas iš reikalavimų, kad tiek įstatymai, tiek ir kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kaip tik ir garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje. Todėl darbe, pirmiausia, apžvelgiami Konstitucinio Teismo konstitucinio statuso pagrindiniai bruožai, analizuojami Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, kompetencija bei jurisdikcijos ribų klausimai. Taip pat aptariamas daug mokslinių diskusijų keliantis klausimas dėl konstitucinio įstatymo sampratos, teisinės galios bei vietos teisės sistemoje. Nagrinėjama, kaip įstatymas ir poįstatyminis aktas yra suprantami mokslinėje teisės literatūroje bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Kadangi priimant naujus, keičiant ir (arba) papildant jau priimtus įstatymus, kitus teisės aktus visus teisėkūros subjektus saisto Konstitucinio Teismo jurisprudencija, joje suformuota oficiali konstitucinė doktrina, todėl darbe nagrinėjama kokius bendruosius reikalavimus turi atitikti įstatymas bei poįstatyminis aktas, kad atitiktų Konstituciją. Darbe pateikiami Konstitucinio Teismo argumentai ir motyvai, kodėl įstatymai ir poįstatyminiai aktai pripažįstami prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams (inter alia Konstitucijai), tikrinant įstatymo ir poįstatyminio akto atitiktį Konstitucijai pagal: (a) normų turinį; (b) reguliavimo apimtį; (c) formą; (d) Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.

      35  36