Gardziulevičienė, Laura

Family support is a crucial component affecting the functioning of parents of children with disabilities within society. Sufficient services that cater to both child support and the parents’ quality of life are required, or else the state labor market runs the risk of losing able-bodied citizens who are responsible for raising children with disabilities. Thus, the research has twofold aim: to review the system of public services for families raising children with disabilities in Lithuania, and to analyze the availability of services from the perspective of managers of service-providing institutions. A structured interviews was conducted to collect information from eighteen experts who are heads of education, health and social services departments of municipalities and subordinate institutions, responsible for decision-making in the organization and provision of services to families raising children with disabilities in the Alytus region. According to research findings, the Alytus region has the potential to provide education, healthcare, and social services following legal provisions. However, the current range of services is inadequate in practice. Typically, most services are available only upon parental request for children with disabilities, with certain services not being available for numerous reasons. Based on the research findings, the insufficient provision of services in the Alytus region is mainly attributable to a shortage of service staff and limited financial resources. At the same time, the study highlights a slow responsiveness of the municipalities and their subordinate entities towards communicating and collaborating, as well as with parents of disabled children.

The COVID-19 pandemic has brought great difficulties for the deaf, the blind and people with disabilities in general, in addition to the difficulties of everyday life. This study aims to examine the public interest in the social integration of the deaf and hard of hearing community during the pandemic and the pre-pandemic period in the context of an inclusive society. The empirical study is based on the analysis of statistical data provided by Google Trends, which is a big data analysis, relative measurement and information visualisation tool that allowed to get insight on gaps and inconstancy of information seekers’ interest within categories of science, people and society, law and government, and health. The study encourages researchers and social policy makers to pay extra attention to the social inclusion of the deaf, which, according to the research data, worsened during the pandemic more than other groups of the disabled.

Straipsnyje nagrinėjamas institucinės pagalbos prieinamumas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Tyrimo tikslas – identifikuoti vaikų su negalia socialinės įtraukties galimybes vaikų dienos centre. Šeimos, auginančios vaikus su negalia, dėl paslaugų neprieinamumo negali visapusiškai funkcionuoti visuomeniniame gyvenime. Paslaugų ir pagalbos prieinamumo galimybės labiausiai pažeidžiamoms grupėms priklauso nuo valstybės socialinės politikos formuotojų požiūrio, finansinių išteklių, bendradarbiavimo, visuomenės įsitraukimo ir galiausiai nuo pačios šeimos pasirengimo dalyvauti visuomeninio gyvenimo procesuose. Atliekant tyrimą naudoti mokslinės literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo ir lyginamosios analizės metodai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje veikiantis vaikų dienos centrų mechanizmas neatitinka įtraukios aplinkos kūrimo modelio, todėl būtini politiniai sprendimai dėl paslaugų plėtojimo, socialinės įtraukties vystymo ir valstybiniu, ir savivaldybės lygmeniu, atsižvelgiant į šeimų, auginančių vaikus su negalia, poreikius. Praktiniu aspektu tyrimas reikšmingas tobulinant socialinių paslaugų prieinamumą šeimoms, kuriose auga vaikai su negalia, ir plėtojant socialinės įtraukties koncepciją.

The aim of this study is to reveal the peculiarities of the provision of social services for families with disabled children and the need for these services by examining the experience of clients in Druskininkai municipality. Design/methodology/approach. To achieve the goal of the study, a quantitative study based on a normative strategy was chosen. The method of quantitative research was chosen because of its characteristic forms, the desire to search for external features, to measure and calculate them, to seek a single explanation, laws, rules, universality and universality. Quantitative research seeks to develop and validate common theories of human behavior that view grouping as reality and are independent of the individual. Findings. In Lithuania, families balance on the verge of socio-economic survival. Basic needs are becoming an important indicator of family life, so it would be too difficult to talk about the need for a balanced life. Emotional and psychological support for families is provided in a fragmented way, usually within the framework of time-limited project activities. As noted, there is a need to improve the provision of social services in municipalities, taking into account the individual needs of parents, strengthening the emotional resilience of the family, helping the family to adapt to the new reality. It is necessary to create a systematic support mechanism for the family, which would help to coordinate the provision of services in implementing the importance of a balanced life in the family. Research limitations/implications. The survey uses a questionnaire to meet the respondent directly or to send a questionnaire by e-mail. The study provided an opportunity to ask additional clarifying questions, and when the subject did not understand the question, it was possible to ask the question in a form that was more understandable to him. In order not only to listen, but also to encourage the research participant to express their thoughts, share experiences and views on the phenomenon under study, a interview with the respondent was chosen by filling in the questionnaire. Practical implications. The results of this study may be useful for the government, municipalities in making management decisions that would help to achieve a balanced life support mechanism for families raising children with disabilities. Originality/Value. Compared to 2019; 2020 and 2021 research results, the author of the article identified the importance of the need for help for families raising children with disabilities. The study identified the needs of social services that help to achieve a balanced life for families raising children with disabilities.

Sprendžiant psichosocialinę negalią turinčių asmenų problemas ir tenkinant jų poreikius, vienas pagrindinių pagalbos šaltinių yra socialinės paslaugos. Asmenys, turintys psichosocialinę negalią, vis dar patiria socialinę atskirtį, be to, trūksta jiems skirtų paslaugų. Lietuvoje vyraujanti socialinių paslaugų teikimo sistema yra labiau bendro pobūdžio, ji mažiau orientuota į asmens, turinčio negalią, individualius poreikius. Siekiant užtikrinti asmens, turinčio psichosocialinę negalią, funkcionavimą visuomeniniame gyvenime, būtini pokyčiai teikiant socialines paslaugas. Svarbus aspektas – tarpinstitucinis bendradarbiavimas visais lygmenimis. Lietuvoje už socialinių paslaugų teikimą atsakingos savivaldybės. Straipsnyje analizuojame socialinių paslaugų prieinamumą psichosocialinę negalią turintiems asmenims, remiantis atvejo analize. Tyrimo rezultatai leidžia atskleisti asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, pagalbos prieinamumą ir funkcionavimą visuomeniniame gyvenime. Tyrimo rezultatai praktiškai padės tobulinti asmenims, turintiems psichosocialinę negalią, skirtų paslaugų prieinamumą socialinės įtraukties bendruomenėje kontekste.

Socialinių paslaugų prieinamumas yra vienas iš gerovės valstybės kriterijų socialinės politikos srityje. Straipsnyje apžvelgiamos socialinių paslaugų vaikus su negalia auginančioms šeimoms vartojimo ypa-tybės Lietuvoje. Vaiko su negalia gerovė neatsiejama nuo suaugusiųjų asmenų, dažniausiai šeimos, kurioje jis gyvena. Priklausomai nuo vaiko neįgalumo lygmens, šeimai tenka daugiau ar mažiau laiko skirti išskirtiniams vaiko poreikiams, todėl ribojamos tėvų galimybės įvairiapusiškai funkcionuoti visuomenėje, didėja socialinė atskirtis. Straipsnyje pristatytas tyrimas stiprina supratimą, kaip neįgalius vaikus auginančios šeimos naudojasi valstybės teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir kokių sprendimų bei priemonių reikėtų, kad neįgaliųjų vaikų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė taptų geresnė.