Megelinskaitė, Neringa

Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 str., tiek Vokietijos BGB (vok. Bürgerliches Gesetzbuch1) reglamentuojamas buvusių sutuoktinių tarpusavio materialinis išlaikymas. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 str. ir BGB normos, reglamentuojančios sutuoktinių pareigą vienas kitą materialiai išlaikyti, ir pateikiami teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo pavyzdžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų praktika nagrinėjamu klausimu nėra itin gausiai išplėtota, teismai visgi vangiai tenkina ieškinio reikalavimus išlaikyti buvusį sutuoktinį, o ir teismų sprendimuose iš esmės remiamasi bendraisiais sutuoktinių materialinio išlaikymo reikalingumo principais ir pagrindais, o ši praktika metams bėgant iš esmės nekito. Manytina, kad Vokietijos BGB teisės normų ir teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių dėl sutuoktinių išlaikymo analizė suteiks galimybę įvertinti šį institutą iš kitos perspektyvos (teisės normų taikymo aspektu) ir sudarys prielaidas plačiau ir dažniau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 str. pritaikyti nacionalinėje teisėje, nagrinėjant tokias bylas.

Straipsnyje analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3062 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme prielaidos, lūkesčiai bei galimi šio baudžiamojo kodekso straipsnio taikymo probleminiai aspektai. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo siekį įtvirtinti atsakomybę už transporto priemonės ridos suklastojimą, svarstomas klausimas, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3062 straipsnio taikymas atitinka kertinio baudžiamosios teisės principo, ultima ratio, turinį, taip pat, ar nėra kitų teisinių būdų užkardyti transporto priemonių ridos klastojimą. Be to, detaliau analizuojant nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3062 straipsnyje, sudėties požymius, taip pat kyla diskusinis klausimas dėl įstatymų leidėjo numatytų veikos sudėties požymių aiškumo patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už šią nusikalstamą veiką. Kadangi dėl tokio transporto priemonės ridos klastojimo teisinio reguliavimo įtvirtinimo naujumo susiformavusios teisminės praktikos nėra, todėl sisteminės analizės su kitomis panašiomis teisinės atsakomybės formomis būdu straipsnyje bandomos identifikuoti būsimos šio straipsnio praktinio taikymo problemos. Straipsnyje pateikiami galimi baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės odometro objektyvių parodymų nuslėpimą reglamentavimo tobulinimo pasiūlymai.