Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20440
Now showing1 - 7 of 7
  • Item type:ETD,
    Kūrinių panaudojimo parodijos tikslais teisinė apsauga turinio sklaidos platformose Europos Sąjungoje
    [Legal protection of use of creative works for parody purposes in the online content–sharing platforms in the European Union]
    doctoral thesis[2024][S001]

    Šiame darbe analizuojama, kaip išimtinių autorių teisių Europos Sąjungoje reguliavimas turinio sklaidos paslaugų sektoriuje sukuria riziką riboti kūrinių panaudojimą parodijos tikslais. Turinio sklaidos paslaugų teikėjams Direktyvos 2019/790 17 straipsniu nustačius atsakomybę už visą jų platformose saugomą ir padaromą viešai prieinamu turinį, o Skaitmeninių paslaugų akto 16 straipsniu įpareigojus nagrinėti vartotojų pranešimus dėl galimai neteisėto turinio šių paslaugų teikėjai skatinami ieškoti algoritminio turinio moderavimo sprendimų. Nagrinėjamas algoritminio turinio moderavimo technologijos santykis su parodijos išvestinių kūrinių požymiais, išgryninami esminiai tokių kūrinių algoritminio kvalifikavimo probleminiai aspektai. Analizuojami funkciniai ir struktūriniai parodijos išvestinių kūrinių požymiai, nuosekliai įvertinamas šių kriterijų pritaikomumas formuluojant parodijos funkcijos algoritminio nustatymo taisykles turinio sklaidos paslaugų teikėjams. Darbe įrodoma, kad struktūriniai parodijos išvestinių kūrinių požymiai pasireiškia nuoseklumu, dėl ko yra laikytini tinkamiausiu pagrindu formuluojant algoritminiam nustatymui pritaikomus parodijos kriterijus. Taip pat nagrinėjami parodijos kūrinių ekonominio išnaudojimo apsaugos, parodijos kūrinių autorių prievolių teikti saugomo turinio pavyzdžius turinio sklaidos paslaugų teikėjams reglamentavimo klausimai.

      95  27
  • Item type:ETD,
    Legal and Ethical Aspects of Robotics and Algorithms
    [Robotikos ir algoritmų teisiniai ir etikos aspektai]
    master thesis[2023][S001]
    Kriaučiūnaitė, Živilė

    In this Masters Thesis, main legal and ethical aspects of algorithms and robotics are being analyzed including practical problems, dilemmas and possible solutions that are relating these emerging technologies. Current legislation on robotics, algorithms and similar technologies have still has a lot of blind spots, singularity between lawmakers and technology engineers must be reached. Not to mention the ethical principles necessity while creating applicable legislation. Conclusions and recommendations were given at the end of the Masters thesis, to support and give provisions for further legislation development channeled towards robotics and algorithms.

      33  12
  • Item type:ETD,
    Legal Protection of Software
    [Teisinė programinės įrangos apsauga]
    master thesis[2021][S001]
    Kondyk, Dmytro

    In this study, a legal, doctrinal analysis of the legal protection of software was conducted, the conceptual-categorical apparatus of software, a computer program was determined, the identity between them in the scientific literature was determined. The comprehensive analysis of judicial and legislative practice of EU, U.S., and Ukraine is carried out and concrete conclusions are defined. The historical genesis of software and computer program development, legal protection of data objects as a whole complex, primary ways through the protection of Patent, and further change of Copyright were also analysed. The master thesis provided relevant statistics and further ways to improve the laws and areas of intellectual property law.

      39  19
  • Item type:ETD,
    Blockchain in Copyright Law: Legal Analysis of Implementation Perspectives
    [Blokų grandinė autorių teisėje: taikymo perspektyvų teisinė analizė]
    master thesis[2020][S001]
    Naugolnyy, Bogdan

    The Master Thesis is focused on the application blockchain technology into the field of copyright law. It provides with the origins and nature, theoretical and legal framework of copyrights as well as technical analysis and cases on practical realisation of blockchain’s operability in this field. Among others, Thesis brings up questions of copyrighted works’ status, transfer of economic rights, identification of both primary and secondary infringements, mechanisms of rightholders’ fair remuneration etc. It covers international, EU levels of legislation and several national jurisdictions. The aim of this Master Thesis is to outline existing regulative approach, identify significant challenges caused by development of digital technologies and propose tech-based solutions.

      10  27
  • Item type:ETD,
    Teisėtas interesas kaip teisinis asmens duomenų tvarkymo pagrindas
    [Legitimate Interest as a Lawful Basis for Processing of Personal Data]
    master thesis[2020][S001]
    Jurgelytė, Neringa

    Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama teisėto intereso, kaip teisinio asmens duomenų tvarkymo pagrindo, jo teisėtumo sąlygų ir tinkamo taikymo praktikoje problematika. Dėl to, šiame darbe analizuojama teisėto intereso pagrindo paskirtis, esminės šio teisinio pagrindo teisėtumo sąlygos ir jo išskirtinumas nuo kitų teisinių asmens duomenų tvarkymo pagrindų. Be to, pateikiama teisėto intereso, kaip teisinio asmens duomenų tvarkymo pagrindo, definicija. Darbe nagrinėjami teisėtų interesų vertinimo etapai, svarbiausi vertinamieji kriterijai ir rezultatų praktinė reikšmė, pateikiama aktuali teismų praktika ir nagrinėjamos hipotetinės situacijos. Atskleidžiama būtinumo sąlygos reikšmė bei glaudus ryšys su duomenų kiekio mažinimo principu, balanso testo prasmė ir poveikio duomenų subjektų teisėtiems interesams bei pagrindinėms teisėms ir laisvėms proporcingumas. Teisėto intereso pagrindas lyginamas su kitais teisiniais asmens duomenų tvarkymo pagrindais bei atskleidžiami šio pagrindo privalumai ir trūkumai. Darbe, taip pat, pateikiamos ir kitos įžvalgos dėl teisėto intereso pagrindo trūkumų, kurie galėtų turėti praktinės reikšmės duomenų valdytojams, pasirenkant asmens duomenų tvarkymą šiuo pagrindu, bei teisės aktų kūrėjams, svarstant dėl naujų teisės aktų ar teisės aktų pataisų.

      33  23
  • Item type:ETD,
    Asmens duomenų anonimizavimas
    [Personal Data Anonymization]
    master thesis[2019][S001]
    Zorina, Julija

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas viena iš asmens duomenų saugumo priemonių – asmens duomenų anonimizavimas. Siekiama ištirti asmens duomenų anonimizavimo sampratą bei galimybę užtikrinti duomenų apsauga pasitelkiant anonimizavimu. Atsižvelgiant į tai nustatomi pagrindiniai asmens duomenų anonimizavimo aspektai, tokie kaip anonimizavimo samprata, jo paskirtis ir pagrindiniai taikomi reikalavimai, taip pat asmens duomenų ir anoniminių duomenų sampratos. Siekiant paneigti klaidingą tapatinimą su pseudominizavimu, duomenų šifravimu ir teismo bylų nuasmeninimu yra atribojamos šios duomenų saugumo priemonės nuo asmens duomenų anonimizavimo. Taip pat tiriami asmens duomenų anonimizavimo metodai ir lyginami tarpusavyje. Nustatyta, kad asmens duomenų anonimizavimas pasireiškia visišku ir negrįžtamu asmens identifikatorių pašalinimu, ko pasekoje duomenys tampa anoniminiais ir jiems nustoja galioti asmens duomenų apsaugos principai ir kiti reikalavimai. Be to, asmens duomenų anonimizavimas negali būti tapatinamas su kitomis duomenų saugumo priemonėmis, nes jie negali užtikrinti duomenų subjekto anonimiškumo, o anonimizavimas gali. Taip pat išsiaiškinta, kad asmens duomenų anonimizavimo metodai visi turi tam tikrų trūkumų, todėl norint pasiekti visišką anonimizavimą reikia derinti kelis anonimizavimo metodus tarpusavyje.

      64  31
  • Item type:ETD,
    Elektroninių komunikacijų teisinio reguliavimo modeliai
    [Models of Legal Regulation of Electronic Communications]
    doctoral thesis[2009][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-10-16

    Disertaciniu tyrimu siekiama atskleisti ir įvertinti elektroninių komunikacijų sektoriaus teisinio reguliavimo, jo sąveikos su kitais elektroninėse komunikacijose taikytinais socialinio reguliavimo modeliais. Platesnės apimties moksliniai darbai elektroninių komunikacijų teisinio reguliavimo srityje, ypač lietuvių kalba, aptariantys ir situaciją Lietuvoje, šioje modernioje, itin dinamiškai kintančioje ir sparčiai konverguojančioje srityje yra labai reti ir vertingi. Mokslinė atskiro elektroninių komunikacijų sektoriaus teisinio reguliavimo modelių analizė yra naujas teisinis reiškinys Lietuvoje. Disertacijoje siekiama ištirti elektroninių komunikacijų sektoriaus, jo teisinio reguliavimo genezę, ypatumus, atsiradimo prielaidas ir tokio reguliavimo poreikį bei šio sektoriaus teisinio reguliavimo tikslus; išana-lizuoti esamo elektroninių komunikacijų teisinio reguliavimo modelius; išanalizuoti ir susisteminti kitus taikytinus elektroninių komunikacijų teisinio ir kitus socialinio reguliavimo būdus; sumodeliuoti elektroninių komunikacijų teisinio reguliavimo prognostinius modelius. Disertacijoje išskiriami ir detaliai tiriami elektroninių komunikacijų teisinio reguliavimo ir kiti elektroninėse komunikacijose taikytini socialinio reguliavimo modeliai, jų galima sąveika, derinimas bei balansas. Išskirti modeliai itin vertingi tiriant sudėtingus reiškinius, kokiu yra ir reguliavimas. Socialinio – teisinio reiškinio modelis leidžia išryškinti ir ištirti realybėje nepastebimus sąryšius bei dėsningumus. Elektroninių komunikacijų teisinio ir kitų socialinio reguliavimo modelių išgryninimas ir ištyrimas pats savaime yra reikšmingas mokslinio pažinimo elementas, leidžiantis daryti giluminius apibendrinimus ir išvadas; reiškinio modelio sukūrimas ir jo verifikavimas suteikia galimybę giliau analizuoti patį reiškinį, su kuriuo galima atlikti naujus tyrimus. Prognostiniu modeliu disertacijoje siūloma ex ante teisinį reguliavimą elektroninėse komunikacijose, atsižvelgiant į konkurencijos didėjimą, keisti į ex post teisinį reguliavimą, paliekant jo taikymą tiems svarbiausiems socialiniams santykiams reguliuoti, kuriuose galimas „aštrus“ socialinis konfliktas (pvz.: teisiškai reguliuoti konkurencijos sritį), o kitiems socialiniams santykiams griežtą teisinį reguliavimą keisti kitais socialinio reguliavimo modeliais (koreguliavimu ir savireguliavimu).

      12  24