Čigrin, Viačeslav

Šaudmens efektyvumas arba s tabdomoji kulkos galia kulkos charakteristika, ku ri lemia priešininko gebėjimą vykdyti priešiškus veiks mus po to, kai į ji pataikė kulka (medžioklėje – žvėries gebėjimas atakuoti arba judėti). Didelė sta bdomoji kulkos galia, visų pirma, reiškia greitą taikinio pašalinimą iš rikiuotės, bet nebūtinai nuk ovimą. Tam, kad suprastume šią kulkos charakteristiką, reikia aiškiai suvokti kulkos veik imo mechanizmą. Būtent, kulka tai kovinio šovinio priekinė dalis, kuri parako dujų slėgio dėka išstum iama iš ginklo vamzdžio šūvio metu . Stabdomoji kulkos galia yra vienas iš pagrindinių vertinimo kr iterijų kalbant apie trumpojo nuotolio mūšio ginklu s (pvz. pistoletus, revolverius, lygiavamzdžius šautu vus) ir priklauso nuo kulkos greičio, dydžio, masės, geometrijos ir konstrukcijos ypatumų. Stabdomoji kul kos galia yra tuo didesnė, kuo greičiau sutrinka gyvo organizmo funkcijos po pataikymo, o tai tiesio giai priklauso nuo kulkos kinetinės energijos absorbcijos laipsnio. Todėl didelę stabdomąją kulko s galią turi kulkos su buku smaigaliu. Jos prasiskverbia gana negiliai, nes greitis sparčiai s ulėtėja, tačiau iššaukia galingą smūginę bangą, kur i sukelia sukrėtimą (laikiną pulsuojančią ertmę) ir g retimų organų bei audinių kontūziją. Savo ruožtu, kulkos su aštriu smaigaliu, priešingai, giliai įsis kverbia ir tolygiai sulėtina greitį, daugiau kūno a udinius pjausto nei trupina. Šio tipo kulkų žaizdos gali būt i kiauryminės ir ne iš karto išveda priešą iš rikiu otės jeigu nepažeisti gyvybiškai svarbūs organai. M ažo kalibro kulkų stabdomąją galią padidina svorio centro perkėlimas į kulkos galinę dalį. Dėl mažo ba listinio stabilumo kulka, pataikiusi į taikinį, pra deda vartaliotis, sukeldama didelį skausminį šoką.

Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Kadangi prievartos priemonių panaudojimas visais atvejais apriboja asmens, prieš kurį šios priemonės naudojamos, galimybę veikti pagal savo valią, asmens laisvę ribojančių priemonių naudojimas griežtai reglamentuotas įstatymo teisės normomis, paliekant pareigūnams diskrecijos teisę, pasireiškiančią tik švelnesnės prievartos formos pasirinkimu. Iš visų prievartos rūšių didžiausią pavojų asmeniui, prieš kurį naudojama prievarta, sukelia šaunamųjų ginklų naudojimas. Būtinumas panaudoti prievartą gali kilti įvairiose situacijose, pvz., atremiant pavojingą kėsinimąsi; jėga priverčiant asmenį įvykdyti teisėtą reikalavimą; sulaikant asmenį, padariusi teisės pažeidimą ir vengiantį sulaikymo, stabdant automobilį ir kt. Todėl policijos pareigūnams išimtiniais atvejais tenka naudoti šaunamąjį ginklą. Straipsnyje apžvelgiami šaunamojo ginklo panaudojimo atvejai 2015 metais.

Atlikdami savo kasdienes darbines funkcijas, teisėtvarkos atstovai dažnai atsiduria situacijose, kuriose jiems tenka gelbėti kitų žmonių sveikatą ir gyvybę ar, netgi, jų pačių sveikatai ir gyvybei gresia pavojus pvz. įtariamųjų sulaikymas, riaušių slopinimas, etc. Pareigūnai turi būti tinkamai pasirengę ir nusiteikę, jog gali tekti panaudoti tarnybinį ginklą, tapti įkaitu, suteikti pagalbą sužalotiems asmenims. Šaudybos mokymas yra neatskiriama mokymo dalis ruošiant pareigūnus. Straipsnyje nagrinėjamos dabartinės būsimų pareigūnų paruošimo universitete tendencijos, mokymo metodikų problematika. Taip pat apžvelgiamos pagrindinės klaidos, kurias daro kaip patyrę, taip ir pradedantieji šauliai, nurodomi konkretūs būdai kaip įmanoma pagerinti šaulių paruošimo procesą, akcentuojami šūvio taiklumo veiksniai.

Šios temos aktualumą šiandien liudija islamistų išpuolių sukeliama rimta grėsmė. Globalinio džihado doktrina kardinaliai pasikeitė per paskutinius metus, šiandien ji deklaruoja alternatyvų pasaulio pertvarkymo projektą, o tai yra ne vien tik musulmonų problema, kuri gali būti išspręsta teologinių debatų metu arba musulmonų pasaulio pertvarkymu. Islamistų terorizmas per kelis dešimtmečius peržengė musulmonų pasaulio ribas ir tapo grėsme pasauliniam saugumui. Islamo terorizmas yra globalinis reiškinys, tačiau jis visada turi savo lokalinę specifiką. Tai reiškia, kad kiekvienas atvejis reikalauja atskiro tyrimo. Šiandien Europa, būdama pagrindinė tarptautinių santykių dalyve yra ne tik islamistų terorizmo taikinys, bet ir džihadistų, kurių išpuolių šiandien baiminamasi kaip Londone, taip ir Islamabade, „tiekėja“. Be to, islamistų terorizmo apraiškos Vakarų šalyse sukelia didesnes pasekmes pasaulio geopolitikai, negu tradicinėms musulmonų šalims. Todėl reikėtų skirti didesnį dėmesį islamo pasauliui, bandyti perprasti jo principus ir numatyti galimus raidos etapus.

Teisės normų privalomumui užtikrinti naudojama valstybės prievartą, nes ne visada užtenka naudos, moralės normų, viešosios nuomonės ar įsitikinimų. Turintys atitinkamus įgaliojimus pareigūnai įstatymų numatytais atvejais turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Be to, pareigūnai, vykdydami savo tarnybos pareigas, turi teisę ginti ir savo gyvybę bei sveikatą. Šiais tikslais Lietuvos respublikos policijos veiklos įstatymas numato pareigūnų teisę turėti ir atitinkamose situacijose panaudoti šaunamąjį ginklą ir kitas fizinės ir psichinės prievartos priemonės. Kadangi prievartos priemonių panaudojimas visais atvejais apriboja asmens, prieš kurį šios priemonės naudojamos, galimybę veikti pagal savo valią, asmens laisvę ribojančių priemonių naudojimas griežtai reglamentuotas įstatymo teisės normomis, paliekant pareigūnams diskrecijos teisę, pasireiškiančią tik švelnesnės prievartos formos pasirinkimu. Iš visų prievartos rūšių didžiausią pavojų asmeniui, prieš kurį naudojama prievarta, sukelia šaunamųjų ginklų naudojimas. Būtinumas panaudoti prievartą gali kilti įvairiose situacijose, pvz., jėga priverčiant asmenį įvykdyti teisėtą reikalavimą; atremiant pavojingą kėsinimąsi; sulaikant asmenį, padariusi teisės pažeidimą ir vengiantį sulaikymo, stabdant automobilį ir kt. Todėl policijos pareigūnams išimtiniais atvejais tenka naudoti šaunamąjį ginklą. Straipsnyje pateikiami duomenys apie šaunamojo ginklo panaudojimo atvejus 2014 metais.

Budget planning for certain period of time entails identifying the sources of income and taking into account all current and future expenses and is one of the main principles of budget process in whole. The article deals with the analysis of legal basis of long — and short-term budget planning in the Republic of Lithuania with the aim to explain the meaning of this principle, to find out the origin of long-term budget planning, etc.

Emocinę būseną galima suskirstyti į kelis atskirus tipus. Iš vienos pusės, šaulys gali jaustis aktyvus, linksmas, pilnas jėgų, ryžtingas, iš kitos – kamuojamas nuovargio, baimės, abejingumo, nepasitikėjimo savo jėgomis, apgailestavimo. Įvairių autorių darytų tyrimų rezultatai rodo, jog tiek teigiamų, tiek neigiamų emocijų pasireiškimą 72 procentų atvejų lemia asmenybė ir tik 28 procentų – situacija. Atlikto tyrimo duomenys leidžia teigti, kad studentų savijauta, aktyvumas, nuotaika prieš egzaminą daugelių atvejų vertinami labai pozityviai. Ištyrus respondentų reaktyvųjį (momentinį) ir asmenybės nerimą nustatyta, kad dauguma tirtų studentų pasižymi mažu reaktyviojo nerimo lygiu ir vidutiniu asmenybės nerimo lygiu.

Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Kadangi prievartos priemonių panaudojimas visais atvejais apriboja asmens, prieš kurį šios priemonės naudojamos, galimybę veikti pagal savo valią, asmens laisvę ribojančių priemonių naudojimas griežtai reglamentuotas įstatymo teisės normomis, paliekant pareigūnams diskrecijos teisę, pasireiškiančią tik švelnesnės prievartos formos pasirinkimu. Iš visų prievartos rūšių didžiausią pavojų asmeniui, prieš kurį naudojama prievarta, sukelia šaunamųjų ginklų naudojimas. Būtinumas panaudoti prievartą gali kilti įvairiose situacijose, pvz., atremiant pavojingą kėsinimąsi; jėga priverčiant asmenį įvykdyti teisėtą reikalavimą; sulaikant asmenį, padariusi teisės pažeidimą ir vengiantį sulaikymo, stabdant automobilį ir kt. Todėl policijos pareigūnams išimtiniais atvejais tenka naudoti šaunamąjį ginklą. Straipsnyje apžvelgiami šaunamojo ginklo panaudojimo atvejai 2013 metais.