Nexus between unemployment level and shadow economy in Lithuanian regions

Abstract

Per pastaruosius dešimtmečius, mokslinėje literatūroje tiriami šešėlinės ekonomikos ir nedarbo lygio tarpusavio ryšiai skatina įvertinti šių ryšių pobūdį kylančios ekonomikos šalyse. Pagal Pasaulio banko klasifikaciją Lietuva vis dar priklauso kylančios ekonomikos šalių grupei. Žvelgiant į Lietuvą fiksuotinos šios nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos regionuose problemos: Užimtumo tarnybos 2019 m. duomenimis Lietuvoje jau kelinti metai iš eilės bedarbių skaičius nemažėja ir sudaro 143 tūkst. bedarbių (daugiau kaip 50 tūkst. bedarbių registruota Lietuvos regionuose). Kitaip tariant ekonomikai augant, darbo užmokesčiui didėjant, bedarbystė nemažėja. Tuo tarpu šešėlinę ekonomiką labiausiai lemia žmonių finansinė situacija ir tai, kiek jie pateisina šešėlį. Jeigu žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai (šiuo atveju bedarbio išmokas), tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė. Iki šiol nėra atlikta tyrimų, kiek bedarbiai (iš vartotojo ir iš tiekėjo pozicijų) yra linkę įsitraukti į šešėlinę ekonomiką regionuose, to pasekoje sudėtinga nustatyti nedarbo spąstų priežastis.